Šiuos metus Baltarusija pradėjo devalvavusi nacionalinę valiutą. Ir tai nebuvo gandas. Kaimynės šalies valdžia beveik penktadaliu devalvavo savo rublį.

Grėsminga devalvacijos tema pernai visus metus sklandė ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Regis, 2009-aisiais jos taip pat nebus išvengta. Latvijos valdžia ir teisėsauga su šalies ekonomikoje kylančiais sunkumais nusprendė kovoti sovietiniais metodais – atimdamos laisvę už mąstymą kitaip.

Laikykite liežuvį už dantų

Žodis "devalvacija" tapo tabu Latvijoje. Manoma, kad viešai jį ištarti pavojinga, nes bet kuriuo momentu toks pernelyg šnekus žmogus gali būti sulaikytas.

Dar 2007 m. rudenį Latvijos parlamentas priėmė įstatymų pataisas, kurios numato net iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmę "už tai, kad skleidžiami melagingi duomenys apie šalies finansinę sistemą".

Tokį sprendimą išprovokavo vieši pasisakymai apie nacionalinės valiutos stabilumą. Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos dėstytojo Morteno Chanseno interviu laikraščiui "Diena" ir kelios dešimtys išsiuntinėtų trumpųjų žinučių sukėlė tikrą paniką 2007-ųjų vasarį. Kai kurie Latvijos gyventojai suskubo latus keisti į dolerius ar eurus. Siekiant apsisaugoti nuo panašių istorijų ateityje ir buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Tačiau istorija pasikartojo. 2008 m. lapkričio 19-ąją, iškart po to, kai Latvija atšventė savo 90-metį, latviai metėsi prie valiutos keityklų. Pasirodo, vėl buvo išsiuntinėtos trumposios žinutės pranešančios apie lato devalvavimą, kuris planuojamas kaip tik lapkričio 19 d.

Rado kaltus

Saugumas reagavo žaibiškai. Jau lapkričio pabaigoje byloje dėl gandų skleidimo buvo nustatyti įtariamieji. Jais tapo Ventspilio aukštosios mokyklos dėstytojas Dmitrijus Smirnovas ir muzikantas Valteris Fridbergas. Pirmasis buvo suimtas už štai tokią citatą, išspausdintą vietos laikraštyje: "ES problemos dar tik prasidės, o pas mus gali būti, kad krizė bus 10 ar 20 kartų gilesnė nei JAV. Švedijos bankai per Latvijoje veikiančius filialus pigių kreditų nebegalės pasiūlyti. Vietoj to jie pasakys: "Grąžinkite kreditus!" O kaip mes grąžinsime? Nekilnojamuoju turtu? Nėra kaip kreditus grąžinti! (...) Piramidė pastatyta ir dabar belieka laukti, kada ji grius. Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti, kad nelaikytumėte pinigų banke ir nelaikytumėte jų latais. Tai šiuo metu labai pavojinga."

Muzikantas buvo sulaikytas už nesėkmingą pokštą. Per pasirodymą jis tarė klausytojams: "Prieš bėgdami nusiimti pinigų iš "Parex" banko, pasiklausykite koncerto iki galo."

Reikėtų paminėti ir tai, kad saugumo policijos pranešimas, esą už skleidžiamus gandus sulaikytas ir žurnalistas, tebuvo antis. Gali būti, kad tvarkos saugotojai tokiu būdu norėjo pagąsdinti žiniasklaidą ir priversti atsargiau rašyti apie šalies ekonominę padėtį.

Tačiau teisėsaugininkai netikėtai gavo antausį – visuomenė puolė ginti suimtuosius ir aršiai kritikuoti saugumo veiksmus, priminusius KGB metodus.

Šiuo klausimu pasisakė netgi centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius, kuris ir yra atsakingas už nacionalinės valiutos stabilumą. Muzikanto ir dėstytojo sulaikymą jis pavadino juokingu ir apgailėtinu veiksmu.

Mes būsime taupūs

Po šių įvykių lato kursas stabilizavosi tik gruodžio pradžioje. Didžiausią įtaką tam turėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), pareiškęs, kad mainais į finansinę paramą nereikalaus lato devalvacijos. Šalis su palengvėjimu atsiduso ir gandai nurimo.

Tiesa, dieną iki šio pareiškimo, Latvijos finansų ministras Atis Slakteris pripažino, kad kalbantis su TVF buvo svarstomas lato devalvavimo klausimas. Taip ministras privertė supanikuoti net ramybę iki tol sugebėjusius išsaugoti latvius.

Už šiuos žodžius ministrą teko griežtai pamokyti tiek premjerui Ivarui Guodmaniui, tiek centrinio banko vadovui I.Rimševičiui. Pastarajam eilinį kartą teko paneigti gandus apie lato devalvavimą ir tikinti, kad Latvijos bankas pasirengęs palaikyti lato kursą net, jei tam tektų išleisti paskutines eurų atsargas.

Kodėl saugumas nepasidomėjo A.Slakterio pasakytais žodžiais, kurie padarė kur kas didesnės žalos nei dėstytojo interviu ar muzikanto pokštas, taip ir liko mįslė.

Kita vertus, atsakymas galėtų būti ta aplinkybė, kad A.Slakteris sugebėjo visiškai diskredituoti save kaip žmogų, kurio žodžiai gali būti vertinami rimtai. Praėjusių metų pabaigoje jo interviu "Bloomberg" televizijai akivaizdžiai parodė, kad ministro anglų kalba yra tokio lygio, jog interviu verčiau būtų vykęs latviškai. Pavyzdžiui, į klausimą, kas gi nutiko su Latvijos ekonomika, ministras atsakė: "Nieko ypatinga." Pačios skambiausios citatos virto anekdotais, o Rygos suvenyrų prekiautojai jau siūlo palaidines su ministro portretais ir citatomis: "We will be taupīgi" (Mes būsime kuklūs) arba "My answer will be, but I will not say" (Mano atsakymas bus, bet aš nepasakysiu – angl.).

Stabilumas kainavo milijardus

Kad ir kokie būtų Latvijos valdžios veiksmai ar kalbos – gyventojų nerimas dėl lato stabilumo šiandien labiau pagrįstas nei 2007-aisiais. Vien nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio 7 d. Latvijos bankas išleido 1,09 mlrd. eurų lato kursui palaikyti.

Nuo rugsėjo pabaigos, kai gerokai išaugo euro paklausa, Latvijos bankas buvo priverstas gelbėti nacionalinę valiutą. Euro paklausą augino tiek gandai apie lato devalvaciją, tiek nerimas dėl "Parex" banko bankroto, paskatinęs latvius išsiimti indėlius iš šio banko.

Už visa tai Latvijos bankas sumokėjo nemenką sumą iš aukso ir valiutos rezervo, kurio vertė rugsėjį dar siekė 6,239 mlrd. JAV dolerių. Per pustrečio mėnesio centrinio banko atsargos buvo leidžiamos latams supirkti. Per šį laikotarpį buvo penkios savaitės, kai centrinis bankas šalies finansinei sistemai skyrė daugiau nei 100 mln. eurų. Rekordinę 267,7 mln. eurų sumą centrinis bankas pervedė lapkričio 10–14 d.

Griežta I.Rimševičiaus nuostata saugant lato stabilumą kainavo brangiai. Belieka tikėtis, kad TVF pareiškimas, jog nebus prašoma devalvuoti lato, nuramins panikuojančius latvius, sumažins euro paklausą ir leis atsipūsti centriniam bankui.

Rask dešimt skirtumų

Latvijos Baudžiamojo įstatymo 194.1 straipsnyje teigiama, kad "už tai, jog skleidžiami melagingi duomenys ir informacija apie Latvijos finansinę sistemą", gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų, suėmimas, viešieji darbai arba iki 80 minimalių darbo užmokesčių bauda.

Latvijos SSR Baudžiamojo kodekso 83–1 straipsnis numatė bausmę už platinamus melagingus pareiškimus, griaunančius sovietų valstybės ir visuomenės tvarką. Bausmės – laisvės atėmimas iki trejų metų, iki metų trukmės pataisos darbų arba bauda iki 100 rublių.

Linksmai

Klausimas Latvijos finansų ministrui Atisui Slakteriui: "Ponas Slakteri, sakykite, kas vis dėlto bus su Latvijos ekonomika: visiškas krachas ar devalvacija?"

– Devalvacijos mes neleisime, – atsakė ministras.

Specialisto komentaras

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Pati valstybė sprendžia dėl nacionalinės valiutos devalvacijos. Devalvacija yra lengviausias ir greičiausias būdas atstatyti šalies konkurencingumą ir spręsti kai kurias kitas ūkio problemas. Tas pačias problemas galima spręsti kitais būdais: subalansavus darbo užmokestį ir išlaidas, per struktūrinius pakeitimus. Tačiau toks kelias ilgesnis.

Vis dėlto kai kurioms šalims, taip pat ir Latvijai bei Lietuvai, tokio sprendimo nauda būtų mažesnė nei keičiamo kurso sąnaudos. Latvijos vyriausybė ir centrinis bankas laikosi tvirtos nuostatos nenaudoti šios priemonės.

Yra nemažai įvairių skaičiavimų dėl lato kurso. Įvairiais vertinimais, latas gali būti pervertintas nuo kelių iki kelių dešimčių procentų. Teigiama, kad vidutiniškai latas pervertintas 20 proc.