Pasak ekonomistės, kai kurių įmonių rezultatai per metus smarkiai suprastėjo. Be to, esą atlyginimų didinimas gali turėti ir kitą pasekmę, t. y. dar labiau išaugusias prekių ir paslaugų kainas.
Atlyginimų didinimas priklauso ne nuo Prezidentūros sprendimų, nes samdomiems darbuotojams algas moka verslas.
„Tiesiog paprašyti verslo padidinti nepasitarus su verslu. Kaip galima daugiau eksportuoti arba daugiau konkurencingos produkcijos gaminti Lietuvos rinkai. Vien iš tų rodiklių, kuriuos turime dabar, nebepadidinsime“, – pridūrė „Allive Europe“ direktorius Skirmantas Nikštelė.
Įmonėms, kaip ir paprastiems žmonėms, brangsta žaliavos, energija ir degalai. Pavyzdžiui, čiužinių gamybai svarbios medžiagos, t. y. porolonas ir polietilenas, gaminamos iš naftos.
„Ir kartonas irgi brangsta, mediena – jos vežimas, džiovinimas, darbuotojų atvežimas į darbą arba autobusai, kuriuos samdome, degalai“, – vardijo „Padvaiskas ir Ko“ vadovas Arvydas Padvaiskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tai, kad įmonių finansinė padėtis prastėja, rodo ir surenkamas pelno mokestis. Anot ekonomistės, įmonių pelnai šiemet yra gerokai mažesni nei pernai. Prognozuojama, kad metų pabaigoje dėl to iš pelno mokesčio gali trūkti apie 200 mln. eurų.
„Darbuotojo atlyginimai vienareikšmiškai persikelia į įmonės sąnaudas. Tuomet įmonės uždirba mažiau pelno, tad sumoka mažiau pelno mokesčio“, – aiškino Pramonininkų konfederacijos ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Anot jos, kai kyla kainos, sprendimas turėtų būti jų mažinimas.
„Jei infliacija auga, reikia taikyti priemones, kurios mažina infliaciją, o ne priešingai – įvedinėti sprendimus, kurie tą infliaciją tik dar labiau padidino“, – neslėpė Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Tiesa, Vyriausybė vis dar ieško sprendimų, kaip mažinti augančių kainų poveikį gyventojams. Diskusijos dėl akcizo degalams mažinimo kol kas stringa.
„Mes matuojame valstybės stiprumą ne tuo, kiek pigus kuras, o oriu žmogumi, kurio pajamos auga sparčiau dėl naftos krizės sukeltos kainos“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Lietuvos bankas duomenimis, kitąmet darbo užmokestis augs, tačiau lėčiau nei šiemet, t. y. apie 7 proc. Šiemet augimas siekė apie 9 proc.
Pasak ekonomistės, didesnės pajamos ne visada reiškia didesnę perkamąją galią.
„Jei turime didesnį kiekį uždirbančių žmonių, jie pasiryžę mokėti didesnę kainą už tam tikras prekes ir paslaugas, kurių nori. Tai užsuka infliacijos ratą, kai kainos vėl auga“, – aiškino Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Skaičiai rodo, kad šių metų antrąjį ketvirtį privačiame sektoriuje algos augo santūriau nei viešajame. Viešajame sektoriuje vidutinis atlyginimas siekė apie 2,8 tūkst. eurų, o privačiame – apie 2 tūkst. 550 eurų prieš mokesčius.
Biudžetininkų profsąjunga pabrėžė, kad ne visi valstybės darbuotojai uždirba tokias sumas.
„Vienoje ministerijoje atlyginimai net 1 tūkst. eurų didesni nei kitoje. Taip neturėtų būti“, – teigė Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.
Viešajame sektoriuje situacija kitokia. Valstybė pati planuoja darbuotojų atlyginimus ir tam numato lėšas biudžete, kurį surenka mokesčių mokėtojai, įskaitant ir privatų verslą.
„Tą patį darbą, kurį galėtų atlikti septyni žmonės, mes išlaikome dešimt ar vienuolika, ir visiems reikia, kad uždirbtų“, – komentavo A. Padvaiskas.
Vis dėlto darbdaviai sakė, kad atlyginimai kitąmet vienaip ar kitaip turėtų augti. Valstybės darbuotojai taip pat jau žino, kokio atlyginimų augimo gali tikėtis. Bazinis dydis kitąmet turėtų didėti 2,5 proc.
Anot Lietuvos banko, rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje siekė 6 proc.
(be temos)
(be temos)