Dievo tarnai neslepia, kad komunaliniai mokesčiai, pabrangus dujoms ir elektrai, labai išaugo.

„Pabrango dujos, elektra ir šildymas vos ne trigubai. Už sausio ir vasario mėnesius už šildymą sumokėjome beveik 3 tūkst. eurų“, – LNK sakė Panevėžio katedros administratorius Kęstutis Palepšys.

Mažesnėms bažnytėlėms provincijoje su autonominiu šildymu dar sunkiau.

„Teko girdėti, kad, pabrangus šildymui, dujoms, tiesiog buvo atsisakyta šildymo“, – žiauria realybe dalijasi K. Palepšys.

Nelengva ir Vilniuje veikiantiems kitų religijų maldos namams.

„Toks staigus pakeitimas ir kainų pakilimas... Nė vienas žmogus, nė vienas juridinis asmuo nebuvo pasiruošęs tokiems pokyčiams“, – situaciją komentuoja Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos pirmininkas Aleksandras Beganskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Seime siūloma religines bendruomenes pripažinti buitiniais vartotojais, esą tuomet jų komunaliniai mokesčiai būtų mažesni. Pasak iniciatorių, nuo pernai religinės bendruomenės traktuojamos kaip verslo subjektai, todėl jų komunalinės sąskaitos išaugo iki trijų kartų.

„Autonomiškai besišildančios bažnyčios ar kitų religijų maldos namai pranešė apie kosmines kainas – keturženklius skaičius savo sąskaitose“, – komentuoja Seimo narė Rita Tamašunienė.

„Mokesčiai reikšmingai išaugo, kita vertus, dar tęsiasi pandemija ir religinių bendruomenių pamaldas lanko mažiau bendruomenės narių. Atitinkamai religinė bendruomenė surenka mažiau lėšų, bet turi daugiau jų skirti išsilaikyti“, – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.

Siūlymo iniciatoriai tikina, kad, šildydamos maldos namus, religinės bendruomenės  komercinės veiklos nevykdo, tačiau kitais atvejais negaliotų lengvatos.

„Bet jeigu religinė bendruomenė nuomos turtą, kaip Vilniaus centre, kur rengiamos kavinės, be abejo, mokesčiai būtų taikomi kaip privatiems verslo subjektams“, – situaciją komentuoja A.Širinskienė.

„Maldos namai – objektai, kurie tikrai erdvūs ir jų nepakeisi“, – sako R.Tamašunienė.

Tačiau šiam daugiausia Lenkų rinkimų frakcijos siūlymui nepritaria valdantieji.

„Taip, bažnyčios dažnai yra nerenovuotos ir tai dideli pastatai, reikalaujantys daug energijos išteklių apšildyti, bet tai niekaip neskatins renovacijos“, – teigia Seimo narė Ieva Pakarklytė.

„Projektas bando vienai, tikrai svarbiai grupei ieškoti sprendimų. Manau, kad nereikėtų skubėti priimant pavienių sprendimų, bet ieškoti, gelbėti visiems, ir galbūt nesukuriant rizikų, neiškraipant sistemos“, – mintimis dalijosi Seimo narys Lukas Savickas.

Liberalių pažiūrų politikai įsitikinę, kad Regionų frakcijos siūlymas – populistinis.

„Bažnyčia ir Bažnyčios tarnai turi daug įvairių lengvatų. Valstybė prisideda prie bažnyčios pastatų kaip kultūros paveldo objektų restauracijos, ši našta netenka tikintiesiems. Manau, lengvata tampa pertekline“, – įsitikinęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Siūlymui pritartų krikdemiško sparno konservatoriai, tačiau kai kurie turi tam tikrų abejonių.

„Šiek tiek atidarome Pandoros skrynia, nes tada ir kitos nevyriausybinės organizacijos prabils apie patiriamus sunkumus“, – apie galimą scenarijų prakalbo Seimo narys Paulius Saudargas.

„Politinės partijos, juridiniai asmenys vis mažiau surenka nario mokesčio, tai gal ir jas, jų būstines atleiskime?“ – ironiškai klausia E.Genvilas.

Mažesnius mokesčius religinėms bendruomenėms Seimas imsis svarstyti jau šioje pavasario sesijoje.