Nuo 2014 m., kai šioje veikloje netekome 12 darbuotojų, vėlesniais metais – 14 bei 8 gyvybių, šiemet (gruodžio 18 d. duomenimis) netekčių sumažėjo iki 5 darbuotojų.

Tačiau statybos, statybos remonto ir kiti susiję darbai yra atliekami įvairiose ekonominėse veiklose ir tokių darbų pavojai čia vertinami toli gražu nepakankamai. Šiais metais mirtinai susižalojusių, atliekant minėtus darbus, skaičius išaugo. Pernai žuvo 6 darbuotojai, šiemet – 8. Vieno iš pastarųjų įvykių metu Darginių ŽŪB (Joniškio r.) darbuotojas iš maždaug 2 m aukščio iškrito iš autokrautuvo kaušo ir sunkiai susižalojo. Po kurio laiko nuo patirtų sužalojimų darbuotojas ligoninėje mirė.

„Mirtinų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai sudaro pagrindą manyti, jog labai dažnai neįvertinama, kad statybos, statybos remonto ir panašūs darbai yra labai pavojingi, nesvarbu, kokioje veikloje jie atliekami, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Jei įmonės pagrindinė veikla yra visai kita (pvz., žemės ūkis, prekyba, nekilnojamojo turto operacijos, netgi administracinė ir aptarnavimo veikla), pagrindinis dėmesys šiai veiklai ir sutelkiamas. Labai dažnai tokiose įmonėse statybos ar susijusius darbus atlieka ar organizuoja ne šios srities specialistai. Tačiau bet kokiu atveju jie turi būti tinkamai apmokyti, darbuotojų saugai turėtų būti skiriama nemažiau dėmesio.“

Šiemet iš 5 žuvusiųjų statybose net 3 mirė nukritę iš aukščio. Tačiau, pasak J. Griciaus, pavojai turi būti vertinami atliekant bet kokią veiklą, susijusią su aukščiu. Tebėra tiriamas įvykis UAB „Palska“, kurios pagrindinė veikla nėra statyba. Jos darbuotojas, atliekant pastato vidaus apdailos darbus, nenustatytomis aplinkybėmis nukrito, patyrė galvos traumą ir ligoninėje mirė.

Šiais metais fiksuota ir daugiau panašiomis aplinkybėmis įvykusių nelaimingų atsitikimų. Remontuojant kaimo gatvių apšvietimo linijas, išnuomotu automobiliniu keltuvu pakėlus rajono savivaldybės administracijos seniūnijos specialistą, lūžo keltuvo strėlė ir lopšys su darbuotoju iš maždaug 5 m aukščio nukrito ant žemės. Darbuotojas sunkiai susižalojo. Kitu atveju įmonės teritorijoje iš automobilio, maždaug iš 1,1 m aukščio, iškrito ir sunkią traumą patyrė į automobilį medienos atraižas padėjęs krauti kiemsargis. Sunkiai susižalojo statomo objekto sandėlio patalpose langus valęs darbuotojas: jis, kopėčiomis lipdamas žemyn, nukrito iš maždaug 2,5 m aukščio. Sunkiai traumuotas parduotuvės salės darbuotojas, kuris, nuėjęs į prekių priėmimo rampą, pasisiūlė vairuotojui padėti iš automobilio priekabos ištraukti padėklą su pasvirusiu kroviniu ir jį prilaikydamas nukrito nuo rampos. Dar vienas pavyzdys, kai parduotuvės direktorė kopėčiomis užlipo ant pagalbinių patalpų pakabinamų lubų viršaus, o joms įlūžus, iš maždaug 2,7 m aukščio nukrito ant grindų ir sunkiai susižalojo.

Tokie pavyzdžiai rodo, kad darbuotojai nemokomi saugiai atlikti darbų aukštyje. Labai dažnai sunkūs susižalojimai ar net žūtys liudija, kad darbo vietose nėra vidinės kontrolės, darbuotojai savavališkai imasi atlikti darbus, keldami grėsmę sau ar greta dirbantiesiems.

„Todėl, – pabrėžia VDI vadovas, – mes norime atkreipti dėmesį, kad nėra visiškai nepavojingų darbų. Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe gali tik atsakingas darbdavių ir pačių darbuotojų požiūris, tinkamas darbų organizavimas, kontrolė ir specialistų tinkamas parengimas.“