Dujos – universaliausias kuras

Nuo vieno iki kito taško galima nuvažiuoti spaudžiant akceleratorių iki dugno arba, įvertinant eismo, meteorologines ir kitas sąlygas, pasirinkti saugų ir optimalų greitį. Tokia pačia logika vertėtų vadovautis ir judant „žaliuoju kursu“ dekarbonizacijos link. Koks tas saugus greitis, kuriuo siekiama tvarumo tikslų? Ar tai ekonomiškai naudingiausia ir technologiškai efektyviausia? Ar yra jau dabar, nesiverčiant per galvą, ranka pasiekiamų sprendimų nuo CO2 dūstantiems miestams?

Yra. Dujos išlieka universaliausias mūsų kuras. Ekspertų skaičiavimai, vertinant ateities dujų paklausą, remiasi tuo, kad šis universalus kuras vis dar bus naudingas ir pritaikomas srityse, kuriose jau dabar galima drastiškai sumažinti CO2 pėdsaką, ir tai jau aktyviai vyksta. Vieni iš tokių sektorių – antžeminis transportas ir laivyba. Prognozės gamtinėms dujoms palankios, ir įvairios atliktos studijos rodo, jog artimiausiais dešimtmečiais jų paklausa išliks. Kodėl? Gamtinės dujos kartu su atsinaujinančiais energijos ištekliais (AEI – biometanas, vandenilis, kt.) yra tas optimalus greitis, kai technologijas galima pritaikyti efektyviam ir ekonomiškai patrauklesniam perėjimui prie nulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ekonomikos.

Žemai kabantys vaisiai

Reikia pripažinti, kad idėja, jog pasauliui pavyks smarkiai sumažinti dujų naudojimą per ateinančius kelis dešimtmečius ir vis tiek įgyvendinti savo klimato ir aplinkosaugos tikslus, atrodo didelis iššūkis. Žinoma, įdomu įsivaizduoti, kaip ateityje jūrose plaukios rotorinėmis vėjo pagalba besisukančiomis ir elektrą gaminančiomis burėmis varomi laivai arba žmones skraidins žaliuoju vandeniliu ar elektra varomi orlaiviai. Ir tai neabejotinai yra mūsų laukianti ateitis. Tačiau sprendimų reikia šiandien, ir gamtinės dujos čia vaidina gana svarbų vaidmenį. Jei lengvųjų automobilių-elektromobilių proveržis jau yra ir elektrinės baterijos šiam segmentui dekarbonizuoti jau įgauna pagreitį, sunkusis antžeminis transportas vis dar susiduria su iššūkiais „įsisavinti“ elektros technologijas, kurios neabejotinai ištobulės ateityje.

KN komercijos direktorius Mindaugas Navikas.

Tačiau dabar yra alternatyva – suskystintosios gamtinės dujos (SGD). Jas naudojant į aplinką išmetama bent 19 proc. mažiau ŠESD nei naudojant įprastinius degalus, o tokie sunkvežimiai įveikia vidutiniškai 1 500 km atstumą. SGD būtų lengvai pritaikomas ir tolimojo susisiekimo autobusams. Vienas iš pavyzdžių – tvaraus mobilumo siekianti gamintoja „Scania“, sukūrusi autobuso modelį „Interlink“, kuris gali būti varomas tiek tradiciniais degalais, tiek ir SGD ar AEI. Tokie autobusai rastų nišą ir Lietuvoje tarpmiestinio susisiekimo maršrutuose arba kursuodami tarp valstybių. Juolab kad Europoje sparčiai plečiasi SGD papildymo punktų skaičius, jau gerokai perkopęs 300 degalinių. Tokios degalinės netrukus atsiras ir Lietuvoje, kadangi SGD pripažįstamos kaip alternatyvūs degalai ir tokiai infrastruktūrai skiriamos subsidijos.

SGD yra tas žemai kabantis vaisius, kurį nuskynus dekarbonizacijos tikslus pasiekti būtų lengviau. Laivybos sektorius – ne išimtis, kur, pasitelkus SGD, tvarus transportas būtų nebe siekiamybė, o realybė. Remiantis nepriklausomų ekspertų DNV duomenimis, 2050 m. pasaulyje apie 30 proc. laivų naudos gamtines dujas kaip kurą, 70 proc. bus varomi iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamais degalais ir tik 7 proc. teks naftos produktams bei 3 proc. bus varomi elektra. Čia slypi ir ekonominė nauda. Jūrinės ir energetikos technologijų rinkos milžinė „Wärtsila“ teigia, kad naudojant laivuose SGD patiriamos mažesnės energijos sąnaudos nei deginant tradicinį jūrinį kurą. Todėl žalioji kryptis Klaipėdos uoste ir vidaus vandenyse su SGD niša priešakyje – neišnaudota.

Ką suprato estai?

Nuo kelių ir vandens persikelkime ant geležinkelių bėgių, kur jau gana sparčiai vyksta elektrifikacija, tačiau tvarumo varžybose šiame segmente į pirmąsias gretas vėl išsiveržia SGD. Toli ieškoti pavyzdžių nereikia. Mūsų kaimynų estų įmonė „Operail“ šių metų liepos viduryje pristatė krovininį SGD lokomotyvą rekonstravus jo dyzelinio kuro talpas ir sumontavus SGD talpas bei kitas sistemas. „Operail“ teigia, jog tai pirmasis SGD krovininis lokomotyvas Baltijos šalyse ir kaimyniniame regione, tačiau bendrovė vienu lokomotyvu neplanuoja apsiriboti. Toks lokomotyvas leis sutaupyti 30 proc. kuro sąnaudų, išmesti 20 proc. mažiau anglies dioksido ir 70 proc. mažiau sieros dioksido. Kaimynai suprato ne tik ekonominę ir ekologinę naudą, bet ir tai, kad elektra ne visais atvejais yra optimalus sprendimas. Lietuvoje tokie lokomotyvai galėtų kursuoti tiek uoste, tiek ir tarp-miestiniuose maršrutuose, kur negalima ar neplanuojama elektrifikacija.

Dujos skirtingose ​​rinkose ir skirtingomis sąnaudomis leidžia pasiekti skirtingą efektą bei padeda mažinti pėdsaką po savęs. Tvarumo kartelė dar labiau kyla, kai kuriama vertės grandinė su AEI. Metanas, susimaišęs su iš organinių medžiagų išgaunamomis dujomis, dar labiau priartina prie siekiamybės ilgainiui visiškai pereiti vien prie AEI naudojimo. Taip pat didelę reikšmę turi ir vandenilis, įskaitant vandenilį, kuris galėtų būti gaminamas iš dujų (su anglies surinkimo ir saugojimo technologija). Europos komisijos sprendimu visam iškastiniam kurui anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas turės būti taikomas maždaug nuo 2030 m. energijos sektoriuje, kad būtų pasiekti dekarbonizavimo tikslai. Galbūt tokios CO2 sugaudymo technologijos galėtų atsirasti Lietuvoje ir net Klaipėdoje. Šiuo metu su japonų partneriais atliekama studija, kuri padės atsakyti, ar atsirastų dar viena gamtinių dujų panaudojimo niša ir ar Lietuva galėtų sužibėti tame tvarumo žemėlapyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Di

Di portretas
Nė "kriukt" apie dar vieną pirkinį, kuris nuguls ant Lietuvos žmonių pečių - apie sutartį išsinuomoti antrąją dujų saugyklą - Independe2, kurios talpa didesnė negu pirmosios.

Senis

Senis portretas
Prodažna žinia?sklaida?

Qqq

Qqq portretas
Vėjai, estus kaip pavyzdį paėmė, aišku nesvarbu, kad estai patys dujas iš skalūnų išgauna. Plėtoti tik elektros ir vandenilio technologijas reikia.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių