- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su vaistų trūkumu susiduria ne tik Lietuva, tą lėmė sutrikęs medžiagų tiekimas į Europą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Veikliųjų medžiagų patekimas į Europos teritoriją yra sutrikęs“, – antradienį susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime sakė ministras.
Pasak jo, po pokalbių su vaistų gamintojais taip pat paaiškėjo, kad pandemijos metu kai kurių vaistų poreikis buvo gerokai sumažėjęs, o dabar jis vėl staigiai išaugo, todėl stringa ir pati gamyba.
„Grįžo gripo sezonas, o grįžo mėnesiu anksčiau, tai dabar jie sako, kad sutriko visa gamyba“, – kalbėjo A. Dulkys.
Jis taip pat pabrėžė, kad vaistų trūkumą lemia ir iššūkiai logistikoje, pakuočių gamyboje.
Praėjusių metų pabaigoje buvo aštriausios temos antibiotikai, vaikams suspensijos.
„Tokie dalykai yra pas visus. Tai nėra Lietuvos problema, – sakė ministras. – Čekija, Lenkija yra labai įdomūs atvejai, ypač Lenkija. Kada yra sakoma, kad gal Lietuvoje neturime fabrikų, reikia kažką daryti, tai Lenkija turi fabrikų, bet problemos yra tos pačios.“
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2019 metais fiksuota per 900 pranešimų apie laikiną arba visišką vaistų tiekimo nutraukimą, 2022 metais – apie 1,1 tūkst., o 2023 metų pirmas ketvirtis, pasak ministro, „rodo, kad bus daugiau“.
„Jei lyginame 2022-ųjų pirmą ketvirtį su 2023-ųjų pirmu ketvirčiu, tai 2022 metais buvo virš 200, tai jau dabar yra virš 400“, – sakė jis.
Ministras teigė, kad šią problemą ėmėsi spręsti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba su Europos vaistų tarnyba.
„Per Europos vaistų tarnybos kontaktus kreipėsi į įvairius gamintojus savarankiškai ir suvedė dalyvius. Praėjusių metų pabaigoje buvo aštriausios temos antibiotikai, vaikams suspensijos. (...) Visus šiuos dalykus pavyko dalinai išspręsti – artimiausiems dviem mėnesiams iš kitų tiekėjų – Portugalijos, Lenkijos – per kitas buvo suvesti dalyviai ir į Lietuvą dabar yra pristatyti tie kiekiai“, – sakė A. Dulkys.
„Visi tikėjo, kad rinka iki šiol gali viską išspręsti, bet kai yra krizė, kai yra geopolitiniai karai, pasirodė, kad tie mechanizmai neveikia pilnai“, – pridūrė jis.
A. Dulkio teigimu, Europos Komisija yra įsipareigojusi pateikti savo siūlymus, kaip spręsti šią problemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja sprendimą nebeskirti 41 mln. eurų paramos įmonių elektromobiliams
Susisiekimo ministerijai verslui pažadėtą 41 mln. eurų paramą elektromobiliams įsigyti nusprendus skirti viešosios infrastruktūros finansavimui, kai kurie politikai ir verslo atstovai kritikuoja tokį sprendimą, o verslininkai sako buvę apgauti...
-
Ekspertai: būsimąjį šildymo sezoną kainos bus nedidelės
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas sako, kad krentant biokuro kainoms galima tikėtis, jog artėjantį šildymo sezoną, palyginti su pernykščiu, šilumos kainos išliks nedidelės. ...
-
Seimo komitetas – už M. Lingės siūlymą visą NT apmokestinti 0,05–4 proc.2
Seime kelią skinasi naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, numatantis naujus šio mokesčio tarifus. ...
-
Antros pakopos pensijų fondų grąža šiemet – 8,3 proc.1
Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). ...
-
Bankai: verslo finansavimas auga, skolinimąsi riboja infliacija ir palūkanos
Šiemet įmonėms suteiktų paskolų vertė augo 2,7 proc., finansavimas didėjo visuose sektoriuose, išskyrus pramonę, teigia Lietuvos bankas (LB). Komerciniai bankai teigia, kad galėtų skolinti daugiau, bet dėl infliacijos ir augančių pal...
-
Asociacija: lietuviškų grūdų derlius šiemet mažėjo 4 proc. iki 7 mln. tonų
Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). ...
-
A. Armonaitė: japonus Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai1
Japonijos įmones Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,4 proc., 2021 metais – 6,3 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais to meto kainomis siekė 67,4 mlrd. eurų – 2,4 proc. daugiau nei prieš metus, remdamasi išankstine metine informacija skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: kokie esminiai jų skirtumai
Vieni taupo, kaip sakoma, kojinėje, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai: banko „Citadele“ valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyš...
-
V. Mitalas palaiko siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nusistatyti NT tarifus1
Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo tur...