- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) vykdo projektą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas pieninėje galvijininkystėje diegiant inovatyvias bandos valdymo, genetikos gerinimo ir šėrimo technologijas“.
Pasak šio projekto vadovo dr. Edvardo Gedgaudo, jau akivaizdu, kad klimato atšilimas ne kada nors ateity paveiks, bet jau dabar daro įtaką kiekvieno žemdirbio ūkiui. Ir atvirkščiai – kiekvienas ūkis daro įtaką klimato atšilimui. Todėl aktualaus bei reikšmingo ŽŪR projekto pagrindinis tikslas – šiltnamio efekto mažinimas, ūkio našumo ir pelningumo didinimas pienininkystės ūkiuose, naudojant tinkamą genetiką ir inovatyvius šėrimo sprendimus.
Minėtas projektas vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.
„Neretai juokais kalbama tik apie galvijų išskleidžiamą metano emisiją. Žinoma, ji įskaičiuojama, tačiau iš tikrųjų poveikis yra daug didesnis. Jungtinių Tautų (JT) žemės ūkio ir maisto agentūros (FAO) duomenimis, už 18 proc. klimato šiltėjimą sukeliančių dujų emisijų yra atsakingas būtent gyvulininkystės sektorius. Palyginkime – transporto sektoriaus įtaka yra tik 12 proc. visų emisijų. Esame Europos Sąjungos bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nariai, o pastaroji labai susirūpinusi gyvulininkystės ūkių poveikiu aplinkai. Turime laikytis 2015-ųjų Paryžiaus susitarimo klimato srityje. Jame nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei 2 laipsniai Celsijaus“, – teigia projekto vadovas.
Pasak dr. E. Gedgaudo, gyvulininkystės sektorius prisideda prie planetos dirvožemio degradacijos. Vidutinis dirvožemio sluoksnio netekimas dirbamuose laukuose yra apie 4 mm per metus (tai – apie 195 kartus daugiau nei natūrali gamtinė erozija). Pasaulinis dykumų plitimo greitis yra apie 52 000 kv. km per metus, o miškų užimamas plotas Žemėje kasmet sumažėja 130 000 kv. km. Galima skaičiuoti, kad nauja dykuma kasmet pavirsta toks plotas, kokį užima Lietuva, deja, miškų kasmet sumažėja po du kartus daugiau.
ŽŪR pranešime pabrėžiama, kad Baltijos jūros baseino regione, pagal FAO duomenis, gyvuliai sukuria 4 kartus daugiau vandens taršos fosforu ir azotu nei 85 milijonai čia gyvenančių žmonių. Taigi susirūpinimas pagrįstas.
„Poveikis yra labai platus, apimantis ne tik galvijų augintojų ūkius, bet ir visas sritis, kurios aptarnauja tuos ūkius. Pavyzdžiui, gaminant pašarą galvijams, įskaitant trąšas bei pesticidus, apdorojant mėsą ar kitus gyvūninės kilmės produktus, sunaudojamas vanduo, elektra, į aplinką patenkantys įvairūs vandens, oro ar dirvos teršalai, pakuojant, sandėliuojant ir transportuojant žaliavas ar produktus. Visa tai lemia pesticidų, trąšų, antibiotikų naudojimą ir jų patekimą į aplinką, prisideda prie aplinkos eutrofikacijos, sąlygoja šiltnamio dujų emisijos didėjimą, didina pakuočių bei kitų atliekų kiekį“, – sako E. Gedgaudas.
Įgyvendinant ŽŪR projektą, planuojama nemažai nuveikti – 10 gyvulininkystės pienininkystės ūkių (daugiausia – šeimos ūkiai Žemaitijoje) bus įrengti, o juose bus vykdomi parodomieji bandymai pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką. Planuojama suorganizuoti 12 lauko dienų, 13 seminarų, 40 dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų, taip pat baigiamąją konferenciją, kurios metu žadama pateikti ūkininkams išvadas bei rekomendacijas.
„Lietuvos pienininkystės ūkiuose rinksimės pasaulyje jau naudojamus inovatyvius gyvulių šėrimo sprendimus su atitinkamais priedais – probiotikais, gyvomis mielėmis, fermentiniais preparatais (NRG 100) ir, žinoma, skiriant dėmesio genetikai bei bandos valdymui. Atliksime parodomuosius bandymus kaip gerosios patirties įrodymą, taip pat skatinsime ūkininkus naudotis projekto metu patvirtintais rezultatais ir taip prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo. Manau, tai bus naudinga ir ūkininkams.
Esu įsitikinęs, kad, naudojant tvarų, tausojantį ūkininkavimą, galima pasiekti gerų rezultatų“, – sakė projekto „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas pieninėje galvijininkystėje diegiant inovatyvias bandos valdymo, genetikos gerinimo ir šėrimo technologijas“ vadovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...