- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant daugiau galimybių sukauptus pinigus pasiimti nesulaukus pensinio amžiaus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad turi būti numatytas baigtinis lėšų atsiėmimo pagrindų sąrašas, o sprendimo priėmimo funkcija – deleguota valstybės institucijai, teigiama LLRI pranešime.
E. Leontjeva pabrėžia, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, įstatyme svarbu numatyti aiškias ir skaidrias dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo priežastis, užtikrinti jų pagrįstumą ir numatyti baigtinį jų sąrašą. Priešingu atveju, įstatymas nepagrįstai praplės labai konkretų KT sprendimą.
Ji pažymi, kad pensijų kaupimo sistemoje naujai atsirandanti funkcija nagrinėti prašymus dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir priimti dėl to sprendimus, turi būti deleguota valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui arba kitai pasirinktai valstybinei institucijai.
„Tai leis užtikrinti, kad žmonės, kuriems dėl išimtinių gyvenimo aplinkybių kaupti yra netikslinga, galės palikti privatų kaupimą antroje pensijų pakopoje, tačiau nebus sukelta banga nepagrįstų prašymų ir bergždžios biurokratijos. Tik taip užtikrinsime, kad gyventojai dalinsis apsirūpinimo senatvėje našta su valstybe ir bus pakankamai motyvuoti kaupti savarankiškai“, – pranešime cituojama E. Leontjeva.
LLRI prezidentė taip pat pabrėžia, kad prašymo nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje dėl išimtinių priežasčių nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas reikalauja vieningo vertinimo, pakankamų kompetencijų bei išteklių. Todėl, anot jos, negali būti užkrautas pensijų fondams, kurie licencijuoti visiškai kitai veiklai.
Tai leis užtikrinti, kad žmonės, kuriems dėl išimtinių gyvenimo aplinkybių kaupti yra netikslinga, galės palikti privatų kaupimą antroje pensijų pakopoje (...)
„Tokia atsakomybė jiems kurtų neproporcingą administracinę naštą, neigiamai paveiktų apdraustųjų interesus ir pensijų fondų grąžą, sukurtų žalingą susipriešinimą. Valstybės institucija, savo ruožtu, galėtų objektyviai vertinti atvejų pagrįstumą ir prisiimti su įstatymo vykdymu susijusią teisminio bylinėjimosi riziką“, – tikino E. Leontjeva.
ELTA primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Tarp šių pasiūlymų – galimybė turėti daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios, atsisakymo pradėjus mokėti įmokas.
Norima taip pat padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Vis tik SADM siūlant lengviau pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų kaupimo dėl sunkios ligos ir kitų svarbių priežasčių, prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius sako, kad pokyčiai yra teigiami, tačiau vis dar nepakankamai patrauklūs gyventojams.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs ištaisyti spragą, palikusią dalį žmonių be bedarbio pašalpos
Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, leisiančias gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. ...
-
NKSC: daugėja Baltijos regione į kritinę infrastuktūrą nutaikytų kibernetinių atakų
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija. ...
-
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių9
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas smerkia TVF sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija1
Lietuvos bankas (LB) pareiškė smerkiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija. LB pritarė tokiai pat Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Šiaurės Europos šalių pozicijai. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 26,6 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi 14-tos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai jų įsigijo už 26,6 mln. eurų. ...
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą4
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje9
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų2
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...