Euro zoną spaudžiant rekordiškai aukštai infliacijai, palūkanų normos, numatoma, kils 25 baziniais punktais.

Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjo mėnesio posėdyje, o tikslus tokio žingsnio dydis priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.

Taip pat ECB pranešė skaičiuojantis, kad 2022 metais infliacija padidės iki 6,8 proc., 2023 metais – sumažės iki 3,5 proc., o galiausiai 2024-aisiais – susitrauks iki 2,1 procento.

„Šios prognozės rodo, kad infliacija kurį laiką išliks nepageidautinai aukšta“, – sakoma pranešime.

Ankstesnėse kovo mėnesį skelbtose prognozėse buvo skaičiuojama, kad vartotojų kainos 2022 metais augs 5,1 proc., 2023 metais – 2,1 proc., o 2024 metais – 1,9 procento.

Taip pat ECB paskelbė, kad liepos pradžioje nutrauks turto pirkimo programą, užbaigdamas itin laisvos pinigų politikos epochą, kad galėtų kovoti su rekordine infliacija.

Vadinamoji turto pirkimo programa, arba APP, yra paskutinė iš skolos pirkimo priemonių, kurių bendra vertė siekė apie 5 trln. eurų (5,4 trln. JAV dolerių) ir kurias ECB taikė nuo 2014 metų.

Bankas sustabdys programą „nuo 2022 metų liepos 1 dienos“.

ECB sumažino euro zonos augimo perspektyvas iki 2,8 proc. 2022 metais ir iki 2,1 procento 2023-aisiais, atsižvelgdamas į Rusijos invazijos invazijos į Ukrainą padarinius pasaulio ekonomikai.

Karas „trikdo prekybą, sukelia medžiagų trūkumą ir prisideda prie didelių energijos ir žaliavų kainų“, sakoma pareiškime, kuriame pridurdama, kad „šie veiksniai ir toliau slėgs pasitikėjimą ekonomika ir stabdys jos augimą, ypač artimiausiu metu.“

Kovą bankas tikėjosi, kad šiemet augimas sieks 3,7 proc., o 2023 metais – 2,8 proc., o 2024-aisiais – 1,6 procento.

E. Petrulis: bijoma paleisti infliacijos kontrolę

SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis sako, kad buvo galima tikėtis netgi griežtesnio sprendimo.

„Mūsų prognozė buvo, kad liepos mėnesį gali indikuoti net ne 25, o 50 bazinių punktų padidinimą. Tai čia, galima sakyti, ECB buvo truputį švelnesnis, negu mes galvojome“, – Eltai teigė E. Petrulis.

Pagal naująsias ekspertų prognozes, 2022 m. metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad ji sumažės iki atitinkamai 3,5 ir 2,1 proc. SEB analitikas atkreipia dėmesį, kad ilguoju laikotarpiu infliacijos prognozė jau viršija paties ECB nubrėžtą siektiną kainų augimo lygį.

„Jeigu patys ECB prognozuoja, kad visą prognozių laikotarpį infliacija bus virš jų pačių 2 proc. tikslo, tai reiškia, jie mato, jog šitas infliacijos pakilimas yra ilgalaikis. Tai reiškia, kad palūkanų norma bus didinama ne tik artimiausius porą posėdžių“, – aiškino jis.

Todėl, pasak eksperto, nors sprendimą galima vadinti subalansuotu, iš ECB Valdančiosios tarybos buvo galima laukti ir griežtesnio tono, kadangi remiantis ateities sandoriais, rinkos dalyviai iki metų pabaigos tikisi, kad palūkanų normos po 25 bazinius punktus bus didinimas net penkis kartus.

E. Petrulis / SEB nuotr.

„Akivaizdu, kad ECB bijo paleisti infliacijos kontrolę, rinkos lūkesčius, kad jie netaptų nevaldomi, nes tada kainų augimą suvaldyti bus dar sunkiau. Dėl to griežtina retoriką, patys turbūt jausdami, kad netgi šiek tiek vėluoja“, – tvirtino E. Petrulis.