Eurokomisaro Januszo Wojciechowskio (Janušo Voicechovskio) laiške Kęstučiui Navickui teigiama, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.

„Po dvejų metų nuolatinio pieno kainų augimo dabartinė kainų korekcija pieno sektoriuje nestebina. Tikėtina, rinkos korekcija negali būti klaidingai interpretuojama kaip rimtas rinkos disbalansas, dėl kurio šiuo metu būtų pateisinama pradėti taikyti rinkos apsaugos priemones“, – teigiama komisaro atsakyme ministrui, kurį matė BNS.

Komisaras pastebėjo, kad pernai gruodį pieno kainos sumažėjo 10-yje valstybių narių, o labiausiai – Lietuvoje ir Vokietijoje (atitinkamai 6,7 proc. ir 6 proc.). Tačiau nuo 2020 metų birželio iki 2022 metų spalio vidutinė kaina Lietuvoje išaugo beveik 2,2 karto, pernai pirmąjį pusmetį Lietuvos ūkininkams buvo mokama daugiau nei kitų Baltijos šalių, Lenkijos ar Prancūzijos ūkininkams, be to, šalyje supirkimo kainos tuomet buvo didesnės nei ES vidurkis.

Intervenciniai pirkimai turėtų būti laikomi kraštutiniu mechanizmu.

J. Wojciechowskis nurodė, kad tiesioginės išmokos ūkininkams suteikia tam tikrą pajamų apsaugą ir tikrumo lygį tiek gerais, tiek blogais laikais.

K. Navickas taip pat prašė EK kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą šiems produktams ir visiems ilgo nokinimo sūriams, tačiau eurokomisaras pabrėžia, jog tai galėtų būti tik kraštutinė priemonė.

„Intervenciniai pirkimai turėtų būti laikomi kraštutiniu mechanizmu. Jūs prisiminsite, valstybinės intervencinės nugriebto pieno miltelių atsargos sulaukė nemažai kritikos dėl esą nepalankaus poveikio rinkai 2016–2017 metais, kurį lėmė vyravę lūkesčiai, kad šios atsargos bus parduodamos žemomis kainomis, o tai lėtino atsigavimą“, – teigiame atsakyme.

J. Wojciechowskis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pieninėms pristatomo pieno kiekis pastaruosius penkerius metus buvo gana stabilus ir didesnis nei 2012-2013 metais, nepaisant karvių mažėjimo. Be to, per 11 praėjusių metų mėnesių Lietuva pateko tarp penkių didžiausių ES valstybių narių, kuriose pieno prieaugis buvo didžiausias (1,4 proc.).

„Žinau, kad Lietuvos pieno sektorius yra labai priklausomas nuo eksporto. Naujausi pieno prekybos duomenys rodo teigiamą eksporto didėjimo tendenciją po nuosmukio 2022 metų pirmąjį pusmetį. Tiesą sakant, žvelgiant į pieno produktų eksporto vertę 2022 metais, tai geriausias rezultatas per aštuonerius metus. Atrodo, kad yra keletas teigiamų trečiųjų šalių paklausos atsigavimo ženklų. Be to, pastaraisiais mėnesiais sumažėjo logistikos kaštai“, – nurodė komisaras.

Anksčiau vasarį laiške komisarui K. Navickas prašė EK suteikti skubią paramą iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Taip pat prašyta padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą šiems produktams ir visiems ilgo nokinimo sūriams.

Pasak K. Navicko, Lietuvos pieno rinka yra išskirtinė – eksportuojama daugiau kaip 60 proc. produkcijos, prastoje situacijoje atsidūrė ir stambieji, ir smulkieji pieno gamintojai. Pastariesiems už pieną šiuo metu mokama mažiausiai, o būtent jie dominuoja šalyje.

Per tris pastaruosius mėnesius pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 17 proc., o vasarį gali dar labiau sumažėti.

K. Navickas tikisi, kad EK pavyks įtikinti dėl paramos pieno ūkiams

EK nariui pareiškus, kad Komisija neketina skirti skubios paramos Lietuvos pieno gamintojams, žemės ūkio ministras tikisi, kad Briuselį pavyks įtikinti pasielgti kitaip.

„Gavome atsakymą, neįvardinčiau to, kad EK atsisakė. Pasakė, kad taip, stebime situaciją, šiandien jie vertina vidutinę kainą, jie nevertina to segmento, (...) kas mums jautru ir skaudu. Mes visus matome, visą žemės ūkį ir kiekvieną ūkininką savam radare. Jie pasakė, kad mes kol kas nematome priežasčių aktyvuoti krizių rezervo fondą“, – spaudos konferencijoje po prezidento Gitano Nausėdos sutikimo su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais  trečiadienį sakė K. Navickas.

Pasakė, kad taip, stebime situaciją, šiandien jie vertina vidutinę kainą, jie nevertina to segmento, kas mums jautru ir skaudu.

„Dabar jau prisijungė latviai, einame kaip dvi šalys, stipriname argumentus, naujoje pozicijoje, skaičius, ir tikimės jų sprendimo“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, Lietuva yra dar ne tokioje blogoje situacijoje, kad aktyvuotų kitas priemones – intervencinius pirkimus, privatų pasaugojimą.

Ministras teigė, kad pieno krizė Lietuvoje įvyko dėl pokyčių tarptautinėse rinkose bei dėl ūkių struktūros, kai dominuoja smulkūs ūkiai.

„Mes norime labiau spręsti per paramą, kuri judėtų link struktūrinių pokyčių. Daug kartų susitikime nuskambėjo kertinis žodis kooperacija, nepaprastai norime, kad kooperatyvai ryžtųsi į platesnį ir didesnį produktų pardavimą, skirtą vartotojui, turime eilę priemonių nusimatę, reikia tikėtis kad, ryžtas bus“, – kalbėjo K. Navickas.

Paklaustas, kokios kompensacijos galėtų būti skiriamos ūkininkams trumpuoju laikotarpiu sprendžiant krizinę situaciją, ministras teigė: „Kai pasitarsiu su premjere, tada ir atsakysiu“.

Jis taip pat kartojo, kad svarbus yra susitarimas ne dėl konkrečios sumos, o dėl pačių principų, o be ūkininkų kooperatyvų krizę išspręsti sudėtinga.

„To vieni negalime daryti, be ūkininkų kooperatyvų to nepadarysime. Kai tai įvyks, tą pačią minutę paskelbsime“, – sakė ministras.