Tačiau 2023 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 0,5 proc. – gerokai lėčiau nei manyta vasarą (2,5 proc.).
Pasak Komisijos, energijos ir kitų sąnaudų didėjimas lėmė kai kurių ekonomikos sektorių konkurencingumo praradimą bei stabdė investicijas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
„Dėl to realaus BVP augimas lėtėja, o ekonomika pradės trauktis 2022 metų pabaigoje. Vis dėlto prognozuojama, kad realusis BVP 2022 metais padidės 2,5 proc. dėl gerų ekonominių rezultatų metų pradžioje“, – nurodė EK.
„Rusijos invazija į Ukrainą lėmė pasitikėjimo kritimą, didelius žaliavų tiekimo sutrikimus ir eksporto į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą nuostolius. Tuo pat metu stiprus vartotojų kainų augimas, viršijantis namų ūkių pajamų augimą, neigiamai atsiliepė privačiam vartojimui“, – teigia Komisija.
Anot jos, neigiamos įtakos kitąmet turės karas Ukrainoje ir sutrūkusios tiekimo grandinės, mažėjanti eksporto paklausa, padidėjęs ekonominis neapibrėžtumas ir lėtėjančios investicijos, padidėjusios energijos kainos ir slopstantis vartojimas.
„Gerokai išaugusios prekių ir vartotojų kainos, išaugusios palūkanų normos ir užsitęsęs neapibrėžtumas stabdys pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos augimą, o tai darys nepalankią įtaką Lietuvos eksportuotojams. Prognozuojama, kad aukštesnės kainos taip pat stabdys vidaus paklausą“, – teigia EK.
Lėtėjant kainų augimui ir atsistatant eksporto paklausai numatoma, kad ekonomikos augimas turėtų vėl paspartėti 2024 metais – iki 2,4 procento.
Prognozuojama, kad vidutinė suderinta infliacija šiemet pasieks 18,9 proc. ir pradės mažėti iki 9,1 proc. 2023 metais ir 2,1 proc. – 2024 metais.
Anot EK, aukšta infliacija ir spartus atlyginimų augimas didina valstybės biudžeto pajamas, todėl prognozuojamas mažesnis nei planuota viešųjų finansų deficitas tiek 2022 metais – 1,9 proc. BVP, tiek 2023 metais – 4,4 proc. BVP.
EK teigimu, darbo rinka Lietuvoje išlieka labai stipri ir tebesitęsiantis darbo jėgos trūkumas lems tolimesnį, nors ir lėtesnį, atlyginimų kilimą šalyje.
Nedarbas šiemet turėtų siekti 6 proc., o kitąmet – 7,1 procento.
Tikimasi, kad 2024 metais biudžeto deficitas, pasibaigus laikinos paramos namų ūkiams ir verslams priemonėms bei atsigaunant ekonomikai, taip pat dėl planuojamų mokesčių sistemos reformų mažės iki 1,8 procento.
Naujausi komentarai