- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas, įvertinęs šių metų pirmojo pusmečio ekonomikos rodiklius, šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę sumažino iki 4,9 proc., nors jo ekspertai birželio mėnesį prognozavo, kad šalies ekonomika augs 5,1 proc.
Priežasčių – ne viena
"Kalbant apie prognozes, reikėtų nepamiršti, kad vis dar gyvename pandemijos ir geopolitinių veiksnių nulemtoje didelio neapibrėžtumo aplinkoje, tai lemia ir itin didelį rizikų skaičių, kuris gali nulemti kitokią, nei dabar prognozuojame, ekonomikos raidą. Didžiąją rizikų dalį sudaro mūsų ekonomikai nepalankūs įvykiai, kurie rodo, kad šiuo metu yra didesnė tikimybė, jog ateityje ekonomikos augimo prognozė bus greičiau sumažinta, nei padidinta", – šią savaitę pristatydamas naujausias makroekonomikos prognozes sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pagrindinėmis rizikos, pasak Lietuvos banko, yra lėtesni vakcinacijos tempai ir galimos naujos, vakcinoms atsparios COVID-19 atmainos, didesnis įtampų su Kinija ir Baltarusija poveikis, užsitęsianti kainų ir atlyginimų spiralė, galinti nulemti ekonomikos perkaitimą vidutiniu laikotarpiu, taip pat įmonių bankrotų bangą galinti sukelti per anksti nutraukta pagrindinių prekybos partnerių fiskalinė parama.
"Geresni, nei laukti pirmojo pusmečio investicijų ir eksporto rezultatai leidžia tikėtis spartesnio augimo šiais metais, tačiau teigiamą šių rodiklių peržiūrą nusveria kiek mažiau palanki privataus vartojimo raida", – paaiškino G.Šimkus.
Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 3,5 proc. Birželį Lietuvos bankas prognozavo, kad 2022 m. šalies BVP augs 4,1 proc.
"Tai susiję daugiausia su lėtesniu eksporto augimu, kurį turėtų lemti sankcijos Baltarusijai. Bet tai neturėtų stipriau paveikti vidaus paklausos, tiek investicijų, tiek namų ūkių vartojimo prognozės yra palankesnės, nei buvo birželio mėnesį", – aiškino G.Šimkus.
Kalbant apie prognozes, reikėtų nepamiršti, kad vis dar gyvename pandemijos ir geopolitinių veiksnių nulemtoje didelio neapibrėžtumo aplinkoje, tai lemia ir itin didelį rizikų skaičių, kuris gali nulemti kitokią, nei dabar prognozuojame, ekonomikos raidą.
Skaičiai – detaliau
Lietuvos bankas prognozuoja, kad privatus vartojimas šiemet augs 5,6 proc., o kitąmet – 6,6 proc. (birželio prognozė – atitinkamai 6,2 proc. ir 6,5 proc.), tuo metu investicijų augimas sieks atitinkamai 11,1 proc. ir 6,3 proc. (birželio prognozė – 8,5 proc. ir 5,5 proc.). Valdžios sektoriaus vartojimas turėtų šiemet turėtų augti 0,1 proc., o 2022 metais išlikti nepakitęs (birželio prognozė – 0,3 proc. ir 0 proc.).
Manoma, kad Lietuvos eksporto augimas šiemet sieks 11,4 proc., tačiau kitąmet sulėtės iki 4,6 proc. (birželio prognozė – 8,2 proc. ir 5,9 proc.), importas turėtų augti atitinkamai 14,8 proc. ir 7,4 proc. (birželio prognozė – 11,4 proc. ir 7,9 proc.).
"Lėtesnis ekonomikos augimas turės nedidelį poveikį darbo rinkai. Šiek tiek lėčiau, nei prognozavome anksčiau, turėtų paaugti užimtumas ir sumažėti nedarbas, tačiau dėl didinamos minimalios mėnesinės algos darbo užmokestis ir toliau augs sparčiau nei infliacija ar bendras kainų lygio didėjimas, todėl gyventojų perkamoji galia turėtų didėti", – teigė G.Šimkus.
Lietuvos banko vertinimu, užimtumas šiemet padidės 0,6 proc., o kitąmet – 0,2 proc. (birželio prognozė – 0,7 proc. ir 0,4 proc.), nedarbo lygis, pernai siekęs 8,5 proc., šiemet sumažės iki 7,2 proc., o 2022 m. – iki 6,8 proc. (birželio prognozė – 7,1 proc. ir 6,6 proc.). Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų siekti 9,4 proc., kitąmet – 7,6 proc. (birželio prognozė – 7 proc. ir 5,9 proc.).
Infliacija neišvengiama
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 3,3 proc., o 2022 m. sumažės iki 2,6 proc. (birželio prognozė – 2,2 proc. ir 2,1 proc.).
"Infliacijos prognozių peržiūrai daugiausia įtakos turėjo įtempta situacija žaliavų rinkose ir dėl to stebimos aukštesnės įvairių žaliavų kainos, kurios lėmė reikšmingesnį energijos ir pramonės kainų prognozių peržiūrėjimą. Energijos kainos, kurios praėjusiais metais mažinamai veikė infliaciją, šiemet bus pagrindinis infliaciją didinantis veiksnys", – aiškino G.Šimkus.
Pasak jo, prognozuojama, kad šiemet energijos kainos vidutiniškai kils 11 proc., pramonės kainų augimas sudarys 2,1 proc. ir infliaciją taip pat didins labiau nei pernai.
"Infliacijos didėjimui didžiausią įtaką turi laikini veiksniai, tokie kaip palyginamosios bazės efektai ar trikdžiai tiekimo grandinėse. Kitų metų pradžioje, tikimės, kad įtakos žaliavų rinkose ir tiekimo grandinėse atslūgs, išblės ir palyginamosios bazės efekto poveikis, tad energijos kainų įtaka turėtų sumenkti, mažiau turėtų kilti ir pramonės prekių kainos", – teigė G.Šimkus.
Anot jo, 2022 m. didesnę įtaką infliacijai turės su vidaus rinka susijusių paslaugų kainų padidėjimas ir spartesnis maisto produktų kainų augimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...