Jau grįžome, kur buvę

Centrinis bankas atkreipia dėmesį, kad pagal BVP rodiklį jau grįžome į priešpandeminį lygį, o finansų sistema sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius.

"Lietuvos ekonomika persirgo palyginti švelnia forma, net jei atskiruose ūkio sektoriuose simptomai buvo ir tebėra gana rimti. Pandemijos padarinių švelninimo priemonės labiausiai nukentėjusiesiems tebėra svarbios, tačiau jau dabar turime atlikti namų darbus, kad parama būtų ne pravalgyta, o efektyviai investuota, taip prisidedant prie tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo pasibaigus pandemijai", – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Deja, sparčiau atsigaunant ekonomikai, greičiau kilo ir kainos. Vis dėlto numatoma, kad šiemet infliacijos padidėjimas bus laikinas ir nuosaikus. Lietuvoje šiemet numatoma 2,2, o 2022 m. – 2,1 proc. infliacija. Darbo užmokestis ir toliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Prognozuojama, kad šiemet atlyginimai kils vidutiniškai 7 proc., kitąmet – 5,9 proc.

Perspėjimas dėl infliacijos

Gegužės 28 d.–birželio 14 d. Lietuvoje nuotoliniu būdu dirbusios TVF misijos išvadose akcentuojama, kad pernykštis Lietuvos ekonomikos smukimas, sudaręs 0,8 proc., buvo tarp švelniausių euro zonoje, kurios šalių ekonomikos vidutiniškai traukėsi 6,7 proc., o jau šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika vėl augo (1,2 proc.), nepaisant vis dar galiojusių karantino suvaržymų. Taip pat prognozuojama, kad šalies ekonomika šiais metais augs 4,4 proc.

TVF, atsižvelgęs į teigiamą ekonomikos raidą 2020 m., pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 2021 m. – dabar prognozuojama, kad šalies ekonomika augs 4,4 proc., o balandį skelbta prognozė buvo 3,2 proc. augimas. TVF ekspertai mano, kad nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 6,7 proc. (ankstesnė prognozė – 8,4 proc.). Be to, pasak jų, reikėtų sudaryti prielaidas toliau tvariai kilti darbo užmokesčiui.

Atsigavimo tempas spartėja, o pandemijos sukelta krizė greičiausiai turės tik minimalių ilgalaikių neigiamų padarinių ekonomikos potencialui.

TVF vertinimu, infliacija Lietuvoje šiemet gali siekti 3,2 proc. (ankstesnė prognozė – 1,5 proc.), o kitais metais sumažės iki 2,8 proc. Vis dėlto TVF perspėja, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimas gali būti spartesnis, nei prognozuojama, o tai reikštų ir padidėjusią infliaciją. Jei išsipildytų toks scenarijus, prireiktų proaktyvaus anticiklinės ekonominės politikos atsako.

"Atsigavimo tempas spartėja, o pandemijos sukelta krizė greičiausiai turės tik minimalių ilgalaikių neigiamų padarinių ekonomikos potencialui. Dėl to valstybės parama turėtų būti teikiama kuo tikslingiau ir pirmiausia skiriama atskiroms gyvybingoms įmonėms, veikiančioms nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, kuriuose vis dar taikomi suvaržymai. Šiuo atžvilgiu, atsigavimui stiprėjant, plačių valstybės paramos priemonių, skirtų ištisiems sektoriams, nereikės ir jų reikėtų vengti", – mūsų situaciją komentavo Borja Gracia, TVF misijos Lietuvoje vadovas.

Finansų ministerijos realizmas

Atnaujintame Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje 2021–2024 m. taip pat numatoma, kad gerėjanti situacija dėl pandemijos šalyje ir palankesnė išorės aplinka kloja pamatus spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui šiais bei kitais metais.

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2021 m. šalies ekonomika augs sparčiau, nei buvo numatyta pavasarį: 2021 m. BVP augimas sieks 4,1 proc. 2022 m. ūkio augimas, numatoma, paspartės iki 4,4 proc., o 2023–2024 m. ūkio plėtra turėtų kasmet siekti po 3,5 proc. Manoma, kad ekonomikos augimą skatins stiprėjanti vidaus ir išorės paklausa.

Numatoma, kad situacija darbo rinkoje gerės – nedarbo lygis sieks 7,6 proc., palyginti su 8,5 proc. praėjusiais metais, o užimtų gyventojų skaičius po patirto 1,5 proc. nuosmukio pernai išaugs 0,4 proc. Įvertinus pasikeitusias prielaidas dėl darbo užmokesčio (DU) augimo, vidutinio mėnesinio bruto DU pokyčio projekcija šiems metams didinama nuo 5,2 proc. iki 7,9 proc. 2022 m. ir vėlesniais metais DU augimo tempas kiek sulėtės, tačiau išliks virš 5 proc. per metus. Esą tiek šiemet, tiek ir 2022–2024 m. laikotarpiu DU augimo tempas viršys infliaciją, todėl darbuotojų perkamoji galia ir toliau augs. Manoma, kad šiemet vidutinė metinė infliacija padidės iki 2,6 proc. 2022 m. infliacijos tempas turėtų lėtėti iki 2,2 proc., o 2023–2024 m. siekti 2 proc.

Tiesa, pasak Finansų ministerijos, vis dar išliekantis didelis neapibrėžtumas dėl naujų viruso atmainų, pandemijos suvaldymo globaliu mastu terminų, neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos atsigavimo masto, geopolitinės įtampos ir galima įtampa finansų rinkose, galbūt neatsakingas pavargusios nuo ilgą laiką trunkančių ribojimų visuomenės elgesys išlieka esminiais neigiamos rizikos veiksniais, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis. Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos: sparti masinė vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydymo metodai, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti monetarinė ir fiskalinė politika, Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei geresnės demografinės tendencijos.