Pasak jos, šalies ūkį skatins augantis vartojimas, investicijos.

„Nuolatinis realaus darbo užmokesčio augimas, atspari darbo rinka (...) bei kylantis vartotojų pasitikėjimas, tikėtina, skatins namų ūkių vartojimą, ypač 2025 metais. 2025–2026 metais turėtų daugėti investicijų, kurias skatins gerėjančios finansinės sąlygos“, – penktadienį paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje skelbia EBPO.

„Pagrindinė augimo varomoji jėga bus privatus vartojimas. Tikimasi, kad ekonominis aktyvumas euro zonoje, į kurią keliauja 40 proc. Lietuvos eksporto, ir toliau atsigaus. Tačiau tai yra pagrindinė (ekonomikos – BNS) perspektyvos rizika“, – EBPO apžvalgos pristatyme Vilniuje penktadienį kalbėjo organizacijos šalių studijų skyriaus direktoriaus pavaduotoja Isabell Koske (Izabel Kosk).

Finansų ministerijos vertinimu, organizacijos prognozė – pozityvi, tačiau raginanti atkreipti dėmesį į iššūkius, pirmiausia, prastėjančią demografinę padėtį.

„Vidutinio laikotarpio ekonominės prognozės atrodo optimistinės, trykšta stabilumu. Tačiau žvelgiant į tolesnę perspektyvą, reiktų neatmesti, kad būsime priversti daryti tam tikras struktūrines reformas, kurios didintų Lietuvos konkurencingumą, atlieptų senėjimo iššūkius“, – EBPO apžvalgos pristatyme Vilniuje penktadienį sakė finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.

Per artimiausius 25 metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažės maždaug ketvirtadaliu, o darbingų žmonių – beveik trečdaliu.

EBPO vertinimu, atsigaunant pagrindiniams prekybos partneriams šiemet ir kitąmet turėtų augti 2024-ųjų paskutinį ketvirtį nukritęs Lietuvos eksportas.

Pasak organizacijos, šalies ūkio augimas priklausys nuo ekonominio aktyvumo euro zonoje, taip pat pasaulinių žaliavų kainų, geopolitinės padėties.

Ji mano, kad grėsmę Lietuvos ekonomikai gali kelti priešiškų šalių kibernetinės atakos, karinė eskalacija Vidurio Rytų regione, kuri nulemtų naftos brangimą bei didesnę infliaciją.

„Nors atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimas sparčiai auga, Lietuvos ekonomika išlieka pažeidžiama dėl pasaulinių energijos kainų svyravimų, kuriuos gali sukelti geopolitinė įtampa“, – pabrėžė I. Koske.

Riziką, pasak EBPO, keltų ir pasauliniai prekybos apribojimai, kurie galėtų sutrikdyti pasaulines tiekimo grandines bei taip paveikti Lietuvos eksportą, priklausomą nuo prekybos su Europos Sąjunga.

Ryškios demografinės problemos

EBPO taip pat pabrėžė itin ryškų Lietuvos gyventojų senėjimą, kas turės didelį poveikį ekonomikai. Ji mano, kad per artimiausius 25 metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažės maždaug ketvirtadaliu, o darbingų žmonių – beveik trečdaliu.

„Tik nedaugelis pasaulio šalių patirs tokį demografinį šoką“, – teigė I. Koske.

Pasak jos, Lietuva susidurs su dideliu darbo jėgos trūkumu, todėl šaliai į darbo rinką reikės pritraukti daugiau asmenų: toliau skatinti gyventojų nuolatinį mokymąsi ar persikvalifikavimą, didinti vyresnių žmonių įsitraukimą.

EBPO taip pat rekomenduoja efektyvinti imigracijos politiką, skatinti visų kvalifikacijų darbuotojų atvykimą.

„Pratęsus teigiamus grynosios migracijos srautus, (...) demografinio šoko poveikis Lietuvos ekonomikai sumažėtų perpus. Tam pasiekti ne ES gyventojams suteikiami leidimai dirbti, specifinės kvotos irgi būtų vienas iš sprendimų. Lietuva kvotų išdavimą tiems, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, galėtų įvertinti ir padaryti daug efektyvesnį“, – kalbėjo I. Koske.

Pasak jos, ateityje valstybės finansus spaus pensinio amžiaus žmonių skaičiaus augimas, poreikis labiau finansuoti krašto apsaugą, todėl Lietuva turės daugiau skolintis.

„Prie subalsuoto biudžeto pridėjus tikėtinas būsimas su visuomenės senėjimu susijusias išlaidas, valstybės skola sparčiai didėtų. Norint išlaikyti stabilų skolos ir BVP santykį, reikėtų sukurti 3 proc. BVP fiskalinę erdvę iki 2028 metų“, – kalbėjo EBPO atstovė.

EBPO prognozuoja, kad infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet sieks 2,6 proc., o kitąmet sulėtės iki 2,4 proc.

„Tikimės, kad infliacija nusistovės ties 2,5 proc., o darbo užmokestis vis dar augs“, – teigė I. Koske.

Tuo metu nedarbo lygis 2025 metais turėtų sudaryti 6 proc., o 2026-aisiais kristi iki 5,4 proc.