Pagrindinis efektas – vasarą
Lietuvos bankas (LB) mažina šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę 0,1 proc. – iki 3,1 proc., o kitąmet – 0,3 proc. – iki 2 proc.
Pernai gruodį LB prognozavo, kad 2026 m. ekonomika augs 3,2 proc., kitais metais – 2,3 proc., o 2028 m. – 3 proc. (naujausia prognozė – 2,9 proc.)
Šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozė siekia 5,1 proc., nors pernai gruodį prognozuota 3,1 proc.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ekonomikos apžvalgoje aiškino, kad bankui tikslinti ekonomikos prognozes teko dėl sparčiai besikeičiančios geopolitinės situacijos, karo Artimuosiuose Rytuose.
Tiesa, kovo pabaigoje Finansų ministerija taip pat sumažino šių metų BVP augimo prognozę nuo 3,3 iki 3,1 proc., o infliacijos prognozę padidino nuo 3,2 iki 3,7 proc.
Ekonomikos prognozes mažina ir komerciniai bankai. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad rizikų tikrai yra. „Mes irgi sumažinome BVP prognozes. Anksčiau prognozavome, kad Lietuvos BVP augimas šiemet sieks maždaug 3 proc., dabar matome, kad augimas sieks 2,6 proc. Tačiau, kalbant apie BVP prognozių pakeitimą, tai yra daugiau techninio pobūdžio korekcijos, nes žmogui, kuris dirba, nelabai svarbu, ar ekonomika išaugs 3 proc., ar 2,6 proc. Tai yra daugiau ekonomistams svarbus dalykas“, – akcentuoja jis.
Kuo ilgiau užsitęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tuo labiau visos institucijos, įskaitant ir bankus, karpys prognozes, sako A. Izgorodinas. „Matome, kad infliacijos poveikis vartojimui ir infliacijos šuoliai ateina su gana stipriai atsilikdami nuo energetikos krizės pradžios. Pavyzdžiui, kalbant apie infliaciją, manome, kad šiais metais infliacija sieks maždaug 6 proc., bet pagrindinis efektas bus vasarą“, – prognozuoja jis.
„Iki vasaros pradžios mes dar gyvensime dabartinėmis kainomis. Jeigu jos jau dabar bus labiau didinamos, tai yra labiau rinkų spekuliacija, o ne faktinio energetikos kainų augimo poveikis. Tačiau, žinoma, kuo ilgiau užsitęs konfliktas, tuo sparčiau kils infliacija, tuo lėčiau kils atlyginimai, nes ekonomika labiau lėtės“, – aiškina ekonomistas.
Kuro neatsisakysime
Vis dėlto A. Izgorodinas sako, kad indeksai, kuriuos seka ekonomistai, rodo, jog euro zonos ekonomikos ciklas yra gana stabilus. „Iš augimo perėjome į tam tikrą stagnaciją, bet tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje stagnacija prasideda iš gana aukšto lygio. Kitaip sakant, šiuo metu lyg ir nėra labai didelio pagrindo skambinti pavojaus varpais, kad ekonomika labai lėtėja“, – teigia jis.
Tačiau kylant kainų spaudimui vartotojų pasirinkimai gali keistis. „Pasižiūrėjome koreliacijas, kokių prekių žmonės atsisakys, jeigu infliacija kils. Pirmiausiai tai yra maistas, antra – su informacinėmis technologijomis susijusios prekės, elektronikos komponentai, trečia – žaislai ir sporto prekės. Vienintelė kategorija, kuri labiau išloš iš infliacijos, yra naudotų daiktų pardavimai“, – sako A. Izgorodinas.
„Įdomu, kad mažmeninė degalų prekyba turi labai nedidelę koreliaciją su naftos ir energetikos kainomis. Kitaip sakant, žmonės važinėja su savo automobiliais ir bareliui naftos kainuojant 50 dolerių, ir bareliui naftos kainuojant 120 dolerių – lietuviai vis tiek yra linkę leisti pinigus kurui ir taupyti kitų segmentų sąskaita“, – atkreipia dėmesį jis.
Efektyviausia priemonė
Ieškodama būdų šiek tiek amortizuoti degalų kainų augimą, Vyriausybė pritarė laikinai, iki birželio 15 d., sumažinti akcizą dyzelinui. Šią savaitę Seimui priėmus šį įstatymo projektą, galutinė kuro kaina gyventojams mažėtų apie 6 ct už 1 l (su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)).
A. Izgorodinas teigia efektyvesnių priemonių nematantis: „Sunku pasakyti, ar akcizų mažinimo efektas bus mažas. Galbūt jis nebus mažas, jei naftos kaina neviršys 120 dolerių už barelį. Sakyčiau, kad akcizų mažinimas yra pati logiškiausia priemonė, kurią tik galima išsirinkti, kadangi tai yra greita ir paprastai įgyvendinama priemonė, kuri tikrai gana greitu metu gali duoti efektą.“
Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį: jei naftos kaina ir toliau didės, šis augimas gali panaikinti dalį teigiamo akcizų sumažinimo poveikio.
Nors akcizų sumažinimas kainuos valstybei, A. Izgorodinas įsitikinęs, kad ji turi galvoti apie gyventojus ir verslą. „Valstybės darbas yra padėti rinkos dalyviams tada, kai ateina krizė – ypač tuo atveju, jeigu krizė atėjo ne dėl rinkos dalyvių kaltės. Turint omenyje, kad turime labai nedidelę valstybės skolą, kuri siekia apie 45 proc. nuo BVP, tikrai galime šiek tiek pakentėti ir padėti žmonėms bei verslui“, – sako jis.
Paskubins leisti pinigus
A. Izgorodinas taip pat atkreipia dėmesį, kad antrosios pensijų pakopos reforma ir galimybė lengviau atsiimti dalį lėšų iš pensijų fondų augančios infliacijos fone paskatins žmones greičiau išleisti tuos pinigus.
„Efektas iš pradžių bus labai didelis ir ekonomika bus labai gyva, bet tam esminės įtakos turės tai, kad žmonės lauks kainų augimo ir, manau, tam tikrai yra pagrindo, o atsiimtus pinigus bandys iš karto išleisti“, – sako jis.
„Balandis ir gegužė bus tie mėnesiai, kai mažmeninės prekybos apyvarta labai stipriai kils – dirbtinai ir tik dėl to, kad žmonės stengsis kuo greičiau tuos pinigus išleisti, nes jau ties liepos mėnesiu matysime pirmą dabartinio energetikos kainų augimo kitoms prekėms poveikį“, – detalizuoja ekonomistas.
„Su pensijų reforma šalies BVP augimas sieks apie 2,6 proc., be pensijų reformos jis apytiksliai siektų apie 2 proc.“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
Dėl geopolitinės situacijos Lietuvos antrosios pensijų pakopos fondų uždirbta investicinė grąža pirmąjį šių metų ketvirtį jau krito 1–3 proc. Tačiau ekonomistas sako, kad tai yra labiau teigiama, negu neigiama naujiena.
„Naftos kaina biržose pakilo 70 proc., o europinių įmonių akcijų indeksai nukrito maždaug 8 proc. Kitaip sakant, mums labai pasisekė, kad kol kas rinka numojo ranka į dabartinį konfliktą“, – aiškina jis.
„Rinka visgi mato konflikto pabaigą ir rinkos dalyviai, kaip ir mes, sako, kad energetikos kainų šoko poveikis ekonomikai ateis su tam tikru pavėlavimu. Vadinasi, dabar pakilus naftos kainai, rytoj euro zonos ekonomika nebus recesijoje. Kol kas europinių akcijų kaina yra stebėtinai aukšta. Turint omenyje visą dramą, kuri vyksta naftos rinkoje, tas kritimas tikrai yra labai mažas“, – tikina A. Izgorodinas.
Prevenciškai ECB vieną kartą palūkanas padidins, bet tai bus padaryta siekiant rinkoje išvengti spekuliacijų dėl kainų padidinimo.
Ką darys ECB?
Europos Centrinis Bankas (ECB) kovo pabaigoje paliko galioti pernai liepą nustatytą 2 proc. palūkanų normą, bet pasirinko stebėti ekonominę situaciją ir dėl galimų pokyčių apsispręsti vėliau.
A. Izgorodinas sako, kad kol kas rinka mato tris bazinių palūkanų normų padidinimus ir mano, kad trijų mėnesių orientacinė Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR šių metų pabaigoje pasieks maždaug 3 proc.
„Aš manau, kad tai yra šiek tiek klaidingos prognozės, – atvirauja ekonomistas. – Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad labai dažnai rinka klysta. Puikiai prisimenu, kai 2023 m. rugsėjį pradėjau dirbti „Citadele“ banke, gruodį rinka tikėjosi, kad Amerikos centrinis bankas penkis kartus sumažins palūkanas. Jie nesumažino nei karto. Tai yra labai geras pavyzdys, kad rinka labai dažnai klaidingai prognozuoja ir interpretuoja. Sakyčiau, kad rinka netgi pernelyg agresyviai prognozuoja palūkanų didinimą.“
„Manau, kad prevenciškai ECB vieną kartą palūkanas padidins, bet tai bus padaryta siekiant rinkoje išvengti spekuliacijų dėl kainų padidinimo. Pavyzdžiui, kad statybininkai nepradėtų 14–15 proc. didinti dažų kainų, nors dar efektas tikrai nenuvilnijęs. Tas vienas prevencinis palūkanų padidinimas bus, bet ne balandį, o galbūt tik liepos mėnesį“, – prognozuoja jis.
Anot A. Izgorodino, daugiau nei vieno palūkanų padidinimo euro zona neatlaikys. „Jeigu mes kalbėtume visiškai realistiškai, tai visiškai nelogiška dabar didinti palūkanas, nes 2022 m. liepą, kai ECB pradėjo kelti palūkanas, euro zonos infliaciją tempė ir energetikos kainų, ir atlyginimų augimas – tada atlyginimų augimas euro zonoje siekė 5,3 proc.“, – primena ekonomistas.
„Dabar ekonomikos ciklas labai silpnas, atlyginimų augimas siekia maždaug 2 proc. – kitaip sakant, euro zonos ekonomika vos gyvuoja, – teigia A. Izgorodinas. – Euro zonoje bazinės palūkanos galėtų siekti 5 proc. ar 10 proc., tai niekaip nepaveiktų infliacijos, nes ją skatina Hormuzo sąsiaurio uždarymas. Aš asmeniškai būčiau labai stipriai prieš bazinių palūkanų didinimą euro zonoje, nes tai prives paslaugų infliaciją prie defliacijos ir tada ECB turės labai agresyviai mažinti palūkanas, nes reikės gelbėti ekonomiką.“
Pasak ekonomisto, pandemijos metu ECB padarė klaidą, kad pernelyg lėtai didino bazines palūkanas, o dabar padarytų dar vieną klaidą, jei didinti palūkanas pradėtų tik dėl to, kad kyla infliacija.
„Skaičiuojame, kad vienas bazinių palūkanų padidinimas standartinės būsto paskolos mėnesinę įmoką didina maždaug 20 eurų. Jeigu rinka mato tris padidinimus, tai yra atitinkamai plius 60 eurų kas mėnesį. Bėdos teoriškai nematyčiau, bet manau, kad tiek padidinimų tikrai nebus“, – sako A. Izgorodinas.
„Didžiausia bėda yra ta, kad jeigu palūkanos bus didinamos, jos ateis kartu su infliacijos šoku. Tokiu atveju 20 eurų per mėnesį būsto paskolai tarsi yra nedaug, bet visos kitos prekės gali brangti gana stipriai ir bendras efektas gyventojų perkamajai galiai gali būti gana didelis. Todėl mes ir sakome, kad kol kas dramos Lietuvos ekonomikoje nėra, kaip ir euro zonoje, bet jeigu konfliktas užsitęs, iššūkių gali iš tiesų būti“, – išvadą daro ekonomistas.
Anapus Atlanto
A. Izgorodinas teigia, kad JAV ekonomikos cilkas dabar labai aukštas ir ji labai stipri. Jo manymu, infliacijos šoką JAV atlaikys kur kas geriau nei euro zona.
„Kita vertus, Amerikoje infliacija pradės įsibėgėti gerokai sparčiau negu pas mus. Euro zonoje ir Lietuvoje turi praeiti maždaug keturi–penki mėnesiai nuo energetikos kainų augimo pradžios, kad energetikos kainos realiai pradėtų veikti kitų prekių ir paslaugų kainas. JAV – tik du mėnesiai, nes jų energetikos rinka nereguliuojama: kiek pakyla degalų ar dujų kainos, tiek atitinkamai pakyla ir visa infliacija“, – aiškina ekonomistas.
„Šia prasme JAV patiria gerokai daugiau rizikų ir tai yra labai svarbu dabartinei valdžiai, nes rudenį bus rinkimai. Šiuo metu Amerikos valdžia ir sukūrė de facto dabartinę riziką ir tai gali jai kainuoti rinkimus“, – teigia A. Izgorodinas.
Naujausi komentarai