„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikisi, kad toks sumažinimas Baltijos šalyse prisidės prie ekonomikos augimo, kadangi pingančios kintamųjų palūkanų paskolos išjudins rinką.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vertina, kad kito mažinimo galima laukti gruodį, o jau kitais metais, nesikeičiant prognozėms, 2025 m. smarkiai sumažės įmokos, kurias turi sumokėti skolininkai.

O Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad tokie veiksmai parodo, jog infliacija prarado anksčiau turėtą „lipnumą“. Visgi, anot jos, tolimesnius sprendimus gali paveikti ir vangios euro zonos ekonomikų perspektyvos.

ECB Valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų už naudojimąsi indėlių galimybės normą iki 3,5 proc. Tai pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų.

Pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos bus sumažintos atitinkamai iki 3,65 ir 3,9 proc. Pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 18 d.

A. Izgorodinas: atpigusios paskolos išjudins ekonomiką

A. Izgorodinas, vertindamas ECB sprendimą,  tikina – tai niekam nebuvo staigmena, rinks buvo garantuotos, jog bus imtasi palūkanų karpymo. Taip pat anot jo, Euribor prognozės rodo, kad šiais metais tikimasi dar vieno sumažinimo.

„Naujausios Euribor prognozės rodo, kad tai – ne pabaiga. Rinka prognozuoja, kad 3 mėn. Euribor, kuris šiuo metu siekia apie 3,5 proc., gruodį sumažės iki 2,93 proc., 2025 m. kovą – iki 2,5 proc., 2025 m. birželį – iki 2,19 proc., o 2025 m. rugsėjį 3 mėn. Euribor turėtų siekti 2 proc.“ – savo feisbuko paskyroje dalinosi A. Izgorodinas.

Ekonomistas pastebėjo, kad nuo palūkanų didinimo pradžios beveik visos Baltijos regione išduotos paskolos už kintamas palūkanas, tad bazinių normų sumažinimas turėtų prisidėti prie rinkos aktyvumo. 

„Suomija ir Baltijos šalių valstybės labiausiai laimės iš bazinių palūkanų karpymo, įskaitant ir gyventojus. ECB duomenys rodo, kad nuo bazinių palūkanų didinimo euro zonoje pradžios virš 90 proc. visų naujų būsto paskolų Baltijos regione buvo išduotos už kintamas palūkanas“, – komentavo jis.

„Tai – gera naujiena tiek verslui, tiek namų ūkiams, bet ir apskritai visai ekonomikai, kadangi pigesnės paskolos padidins paskolų rinkos aktyvumą ir dar labiau išjudins ekonomiką“, – tvirtina jis.

Tai – gera naujiena tiek verslui, tiek namų ūkiams, bet ir apskritai visai ekonomikai.

T. Povilauskas: kitas palūkanų mažinimas bus gruodį

Tuo metu, anot T. Povilausko, SEB grupės vertinimu, kitas bazinių palūkanų normų mažinimas turėtų įvykti gruodžio mėn., o kadangi infliacijos prognozės nesikeičia – spalį bus susilaikyta. Ekonomistas pateikė, kad bazinės ECB infliacijos prognozės siekia 2025 m. 2,3 proc., o birželį buvo 2,2 proc., tuo metu BVP prognozė 2025 m. – 1,3 proc., o buvo 1,4 proc. 

„Visi to (palūkanų normų sumažinimo – ELTA) ir laukė. SEB grupėje keletą mėnesių kalbame, kad šiemet dar vienas mažinimas bus gruodžio 12 d., o spalio 17 d. susitikime bus susilaikyta“, – vertina T. Povilauskas.

Ekonomisto vertinimu, jeigu Euribor lūkesčiai išliks tokie patys ir ECB sprendimai juos atitiks, jau kitais metais įmokos, kurias turi sumokėti skolininkai, smarkiai sumažės.

„6 mėn. Euribor šiandien yra 3,28 proc. Pikas buvo 2023 m. spalį, kai siekė 4,14 proc. Ką tai reiškia skolininkui? – paimkime 100 tūkst. eurų būsto paskolą (30 m. trukmė, anuitetas, marža 1,8 pro.). Esant Euribor kainos pikui, mėnesio įmoka būtų 601 euras, šiandien jau 546 eurų, arba kiek daugiau negu 50 eurų atsilaisvinančių pinigų. Jeigu Euribor leistųsi iki 2 proc. kitais metais, mėnesio įmoka mažėtų iki 469 eurų“, – skaičiuoja jis.

I.Genytė-Pikčienė: karpomos palūkanų normos neša žinutę – infliacija silpsta, bet yra komplikacijų

Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad antrą kartą sumažinamos palūkanų normos parodo, kad infliacija prarado „lipnumą“ ir artėja prie siektino lygio. Visgi, ji pastebi, kad bazinė metinė infliacija – siekianti 2,8 proc. ir 4,2 proc. siekianti infliacija kelia nerimą.

„Antrą kartą šiemet karpomos palūkanų normos neša aiškią žinutę finansų rinkų ir realios ekonomikos dalyviams, kad palūkanų normų lygis palaipsniui mažės, nes infliacijos rizikos, kurią aukštomis palūkanų normomis siekė pažaboti ECB, yra atslūgusios.(..) Rugpjūtį metinės infliacijos rodiklis euro zonoje jau siekė 2,2 proc. – tai jau visai netoli ECB siektino 2 proc. lygio. Infliaciją per importą palaipsniui tramdys ir dolerio atžvilgiu sustiprėjęs euras“, – vertina I. Genytė-Pikčienė.

Taip pat, ekonomistės manymu, tolimesnius ECB sprendimus komplikuoja vangios euro zonos ekonominės raidos perspektyvos, bei sudėtingoje padėtyje esantis Vokietijos gamybos sektorius.

„Dėl vangios vidaus paklausos euro zonoje nuo 0,9 proc. iki 0,8 proc. ECB apkarpė šių metų regiono BVP augimo prognozę. Sparčiau atlaisvinami pinigų politikos gniaužtai bent jau įlietų žibalo į regiono vidaus paklausos atsigavimą“, – teigia ji.

„Vertėtų, matyt, pripažinti, kad nelanksti euro zonos senbuvių darbo rinka, kurioje veikia stiprių profsąjungų įtaka ir infliacijos šoko įžiebto atlyginimų didinimo lūkesčiai, paslaugų infliacijos problema bei iššūkiai konkurencingumui – ne visai monetarinės politikos instrumentais išsprendžiamas uždavinys“, – pridūrė ji.

Ji pritaria kitiems ekonomistams – šiais metais galima tikėtis bent vieno sumažinimo 25 baziniais punktais, toks galėtų įvykti gruodį. Visgi, ji pabrėžia, jei atsiras netikėtos aplinkybės, ECB tai vertins.