- Giedrius Gaidamavičius, Valdas Pryšmantas, Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia per 26-erius metus, ekonomistai sako, kad ją lėmė trečdaliu išaugusi centralizuotos šilumos kaina, taip pat kietojo kuro ir maisto produktų brangimas. Anot jų, tikėtina, kad kainos ir toliau augs, didėjančias sąnaudas dėl elektros ir dujų brangimo verslui toliau perkeliant ant vartotojų pečių.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog ją lėmė padidėjusios energetinių išteklių, ypač centralizuotai tiekiamos šilumos, kainos.
„Žiūrint į daugelį prekių ir paslaugų kategorijų, pikas jau yra pasiektas ir buvo pasiektas vasaros pabaigoje. Rugsėjo mėnesį infliaciją labai pakėlė šilumos ir energetinių išteklių kainos. Vien jų įtaka yra maždaug vienas procentinis punktas per mėnesį. Didžioji dalis naujo infliacijos rekordo būtent atsiranda dėl trečdaliu padidėjusios šilumos kainos“, – BNS sakė N. Mačiulis.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tai, kad infliacija viršys rugpjūčio ribą, buvo aišku jau šio mėnesio viduryje, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė 34 proc. didesnę vidutinę šilumos kainą rugsėjui.
„Kai šilumos energijos kaina padidėja tiek, vien tai apie 0,8-0,9 procentinio punkto prie mėnesinės infliacijos pridėjo“, – ketvirtadienį BNS sakė T. Povilauskas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė šildymo kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį.
SEB ekonomisto teigimu, prie infliacijos augimo taip pat prisidėjo kietojo kuro ir maisto produktų brangimas, tačiau šiemet yra ir netikėtų kainų augimo faktorių.
„Kas mėnesį matome vis naujų faktorių, klausimas, ar spalį ir lapkritį nebus šuolių, kuriuos sunku teisingai iš anksto įvertinti. Iš pradžių manėme, kad infliacijos pikas šiemet bus vasarį, bet prasidėjo karas, tikėjomės rugpjūtį – dujų ir elektros kaina stipriai pašoko. Tokius šuolius su energetikos kainomis nuspėti sunku, bet mes galbūt neįvertinome sąnaudų perkėlimo į galutinę kainą, kuris Lietuvoje sėkmingai vyksta“, – sakė T. Povilauskas.
„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad pasaulyje krintant žaliavų kainoms ir įsigalint defliacijos signalams, Lietuvoje tolesnį infliacijos augimą iš esmės lemia verslo ir vartotojų lūkesčiai – baimė prieš artėjančią žiemą.
Rugsėjo mėnesį infliaciją labai pakėlė šilumos ir energetinių išteklių kainos.
„Visi mes bijome tos žiemos su neprognozuojamomis energetinių išteklių kainomis, todėl verslai kuriems dabar yra gyvybės ar mirties klausimas – užsidaryti ar tęsti veiklą, ko gero, nusprendė imtis tokios kraštutinės priemonėmis – nepaisant vartojimo mažėjimo priimti laikiną sprendimą dar kilstelti kainas“, – BNS ketvirtadienį sakė ekonomistė.
Anot analitikės, itin keistai atrodo, kad prie tolesnio infliacijos augimo, be energetinių išteklių, prisidėjo ir toliau brangę maisto produktai.
„Tas augimas pakankamai keistas, nes paprastai rudeniop maistas pinga dėl naujo derliaus, sezoninių veiksnių“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
„Sunku tai net paaiškinti, nes mes jau rugsėjį tikėjomės gerokai mažesnės infliacijos. Tai galima paaiškinti tik visa apimančia verslo reakcija į energetinį šoką ir vadinti paskutiniu bandymu gaunant papildomų įplaukų – išlikti“, – pridūrė ji.
Dalis verslo sąnaudas ir toliau perkels į galutines kainas
N. Mačiulio teigimu, daugelis gyventojų neturėtų pajusti augančios infliacijos dėl Vyriausybės numatytų ar rengiamų kompensacijų.
„Rugsėjį mes už šildymą dar nemokėjome, nors padidėjusios kainos jau atsispindi oficialioje statistikoje. Rudenį ir žiemą, kai jau reikės mokėti, daugelis gyventojų gaus vienokias ar kitokias kompensacijas“, – BNS teigė N. Mačiulis.
„Oficialūs skaičiai atrodo baugiai, bet daugelio gyventojų, ypač gyvenančių skurdžiai, jie nepalies“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, metinė infliacija dėl palyginamosios energijos išteklių kainų bazės turėtų mažėti.
„Jau praėjusių metų rudenį gamtinės dujos ir elektra buvo gerokai pabrangę. Tai reiškia, kad žiūrint į metinius pokyčius mes jau pradėsime matyti metinės infliacijos mažėjimą“, – teigė N. Mačiulis.
T. Povilausko manymu, kainos ir toliau augs nepaisant mažėjančios gyventojų perkamosios galios, nes dėl energetinių išteklių brangimo didėjančias sąnaudas verslas toliau bandys perkelti ant vartotojų pečių.
„Tiekimo grandinės taisosi, degalų kainos mažėja, visi gyvena recesijos nuotaikomis ir žino, kad vartotojas nebus pajėgus sumokėti didesnės kainos, bet elektros ir dujų kainos didėjimas toliau bus permetamas į galutinę kainą ir darys įtaką infliacijai“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, dalis įmonių sąnaudas į galutines kainas perkelia neturėdami kitos išeities, dalis – bandydami daryti įtaką pelningumui.
„Tai vienas iš būdų, kaip daryti įtaką savo pelningumui. Bet verslas irgi turi suprasti, kad pelningumas daugelio įmonių 2021 metais buvo labai geras, todėl normalu, kad dabar šiemet jis mažesnis ir toliau mažės. Ne visi perkels sąnaudas į galutines kainas, dalis prisiims tai pelningumo sąskaita“, – sakė T. Povilauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...