Kai kurie BNS kalbinti analitikai mano, jog antrąjį ketvirtį metinis BVP pokytis bus didesnis dėl iš pensijų fondų atsiimtų lėšų, o kuklesnis rezultatas tikėtinas rudenį.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 2,5 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), tuo metu palyginti su paskutiniu 2025-ųjų ketvirčiu, šalies ekonomika smuko 0,4 procento.
Didesnį ekonomikos augimą stabdė šalta žiema, tačiau nėra jokių „išsikvėpimo ženklų“
Bankų ekonomistai teigia, kad įtakos mažesniam nei prognozuota augimui galėjo turėti itin šalta žiema ir brangesnės statybos. Jie pastebi, kad augimą veikė ir mažmeninės prekybos rezultatai, pramonė demonstravo solidų augimą, todėl nėra jokių ekonomikos „išsikvėpimo ženklų“.
„Tikėjomės kiek spartesnio bendrojo vidaus produkto augimo metinio pirmąjį ketvirtį, nes tos inercijos būta. Ir, matyt, pagrindinė tokia svaresnė priežastis atėjo dėl šaltos žiemos aplinkybių ir bangesnių statybų sektoriaus apsukų“, – BNS sakė banko „Artea“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, anksčiau BNS prognozavusi 3,1 proc. metinį BVP augimą.
„Taip pat Valstybės duomenų agentūra įvardija transporto, mažmeninės ir didmeninės prekybos kuklesnį rezultatą, palyginus su pernai metų paskutiniuoju ketvirčiu. Tai, matyt, yra netipinės šaltos žiemos poveikio ir atitinkamai bendros įtakos bangesnei ketvirtinei bendro vidaus produkto dinamikai“, – pridūrė analitikė.
„Artea“ ekonomistė pabrėžė, kad metinis augimas yra „santykinai neblogas“, o surinkus daugiau duomenų antrasis BVP įvertis gali būti dar geresnis.
„Paprastai augimas paspartėja paskelbus antrąjį įvertį. Pirmajam ketvirčiui neturėjo jaustis dar ir išorinio geopolitinio šoko įtaka, nes pirminiai poveikiai vidaus rinkoje nekeitė gyventojų elgsenos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Matome mažmeninės prekybos apyvartų augimą, taip pat pramonės rezultatas buvo stiprus, ypač kovo mėnesio. Matyt, irgi dėl geopolitinio konflikto buvo suskubta perkelti, paspartinti užsakymus, užfiksuoti kainas ir atitinkamai didinti gamybos apimtis, stengiantis užbėgti visam tam infliacijos bangos kilimui numatomam“, – kalbėjo ekonomistė.
3,6 proc. metinį BVP augimą ir nepakitusį ketvirčio rezultatą prognozavęs „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sako, kad didžiausią neigiamą poveikį ekonomikos augimui darė statybas stabdžiusi šalta žiema.
„Jeigu ne šalta žiema, mes turėtume metinį augimą didesnį nei buvo praeitų metų ketvirtą ketvirtį, tai gal net, sakyčiau,,apie 3,5 proc. Vien klimato sąlygos nulėmė tai“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, ekonomiką veikė ir svyravę mažmeninės prekybos rezultatai.
„Mažmeninė prekyba taip pat šiek tiek atvėso dėl klimato sąlygų, nes sulėtėjimas didžiausias buvo vasario mėnesį. Kovo mėnesį, nepaisant išaugusių degalų kainų, prekybos augimas grįžo į savo vėžes, buvo fiksuotas didesnis nei 5 proc. augimas“, – aiškino analitikas.
Pramonė demonstravo „solidų augimą“
„Luminor“ ekonomistas sako, kad pramonė demonstravo „solidų augimą“, kurį lėmė atsigaunantis baldų sektorius, inžinerinė pramonė: „Pramonėje iš tiesų vyksta didžiulis virsmas Lietuvos ir ji kyla keliais laipteliais aukštyn.“
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako per daug nesureikšminantis kiek kuklesnių pirmojo ketvirčio BVP duomenų.
„Gali būti, kad pirmąjį ketvirtį buvo mažesnės valstybės investicijos, kas šiek tiek sumažino BVP. Nes žiūrint į visus kitus rodiklius – ir mažmeninės prekybos augimas siekia beveik 6 procentus, ir atsigavo pramonė, apdirbamosios gamybos augimas daugiau negu 3,5 procento, ir būsto sandorių skaičius artėja prie rekordinių aukštumų – visi šie rodikliai rodo, kad nėra Lietuvos ekonomikos jokių išsikvėpimo ženklų“, – BNS sakė N. Mačiulis, anksčiau prognozavęs 3,3 proc. metinį ir 0,4 proc. ketvirčio ekonomikos augimą.
Anot jo, nedidelį ekonomikos susitraukimą per ketvirtį galėjo lemti laikinai mažesnės valstybės investicijos.
„Tokie svyravimai ketvirtiniai būna gana dažni. Tai tikrai nereikėtų į tai žiūrėti kaip į kažkokius pirmuosius ženklus, kad lėtėja ar išsikvepia Lietuvos ekonomikos augimas“, – sakė N. Mačiulis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad metų pradžioje ekonomika stabtelėjo prieš būsimą šuolį antrąjį ketvirtį.
„Antrą ketvirtį metinis pokytis bus didesnis dėl šoktelėjusio atsiėmusių antros pakopos pensijų fondų lėšas išlaidavimo, o kuklesni pokyčiai tikėtini nuo rudens“, – pranešime teigė T. Povilauskas.
Ž. Maurico teigimu, antrojo ketvirčio BVP rezultatas priklausys nuo to, kiek žmonės išleis atsiimtų pinigų, kaip degalų kainų šuolis paveiks transporto sektorių: „Prognozuojame, kad augimas bus ženkliai spartesnis nei pirmąjį ketvirtį.“
Ekonomika toliau augs, neapibrėžtumas – dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas teigia, kad vis dar tikimasi, jog Lietuvos BVP šiemet augs, tačiau sunkiai nuspėjama konflikto Artimuosiuose Rytuose raida gali lemti kitokią ekonomikos padėtį.
„Lietuvos ekonomika šiemet turėtų išlikti augimo kelyje, tačiau jos raidą artimiausiais ketvirčiais gaubia didelis neapibrėžtumas dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose. Prognozuojama, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos plėtra turėtų būti artima 3 proc., ją nemenkai skatins įgyvendinamos reformos ir didėsiančios valdžios sektoriaus išlaidos“, – pranešime sakė D. Imbrasas.
„Vis dėlto vykstantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali reikšmingai paveikti šiuos vertinimus. Pavyzdžiui, jei konfliktas eskaluotųsi toliau, lemdamas ilgiau truksiančius energijos tiekimo sutrikimus ar papildomą reikšmingą žalą energijos išteklių išgavimo ir tiekimo infrastruktūrai, tai paskatintų sparčiau augti energijos, o kartu ir nemažos dalies kitų prekių ir paslaugų kainas bei slopintų Lietuvos ekonomikos plėtrą“, – pridūrė analitikas.
Pasak T. Povilausko, didžiausios rizikos ekonomikos aktyvumui artimiausiais mėnesiais kels padėtis energetikoje, jeigu Hormuzo sąsiauris liks ilgiau uždarytas negu tikimasi dabar.
„Kuo ilgiau laivai negalės praplaukti sąsiauriu, tuo matysime brangesnius energetikos produktus ir didesnę įtaką infliacijai Lietuvoje ir mūsų pagrindinėse eksporto rinkose. Galiausiai, kuo ilgiau tęsis tokia padėtis, tuo augs centrinių bankų palūkanų normų didinimo galimybė, o didesnės palūkanų būtų tiesmukiškas ekonomikos aktyvumą stabdantis veiksnys“, – sakė SEB ekonomistas.
Naujausi komentarai