Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad metų pabaigoje metinė infliacija gali būti artima nuliui ir pasieks tarptautinių finansinių institucijų rekomenduojamą normą: 2–2,5 proc.

„Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja. Tai iš esmės yra gerai, to buvo laukta, o metų pabaigoje turbūt pamatysime ir artimą nuliui skaičių. (...) Ilgainiui mes turėtume grįžti prie tos infliacijos, kurią rekomenduoja Pasaulio bankas ir Europos Centrinis Bankas, tai apie 2–2,5 procento“, – trečiadienį BNS sakė M. Dubnikovas.

Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Laura Mociūnaitė taip pat teigia, kad pagrindinis mažėjančios metinės infliacijos veiksnys yra aukšta palyginamoji bazė.

„Metinės infliacijos vis dar palyginti aukštas lygis išlieka dėl bazės efekto. Tai leidžia prognozuoti, kad metinė infliacija ir toliau mažės ir metų pabaigoje turėtų būti kiek mažesnė nei 3 procentai“, – banko pranešime teigė ji.

Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja. Tai iš esmės yra gerai, to buvo laukta.

Išankstinė metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 8,2 proc. 2022-ųjų birželį Lietuvoje metinė infliacija siekė 21 proc.

L. Mociūnaitė atkreipia dėmesį, kad atlyginimų augimo tempas Lietuvoje jau viršija infliacijos dydį.

„Realiosios gyventojų pajamos didėja. Jau balandžio „Sodros“ darbo užmokesčio duomenys rodė, kad kai kurių darbuotojų, ypač gaunančių mažesnį darbo užmokestį, metinis atlyginimų augimo tempas viršijo metinę infliaciją. (...) Birželio mėnesį vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija“, – teigė ji.

M. Dubnikovas sako, kad šiuo metu kainos ir toliau auga, tik lėčiau: „Kainos nesumažėjo, jos toliau auga, tik augimo greitis yra sumažėjęs“.

Birželį išankstinė mėnesio defliacija buvo 0,1 procento. Tai, pasak ekonomisto, lemia atpigusios žaliavos ir energetika.

„Žaliavos ir energetika stipriai atpigo, tai sudaro galimybę gamintojams vėl konkuruoti savo kainomis. Kas tai pajuto, tas gali mažinti kainas mėnesio atžvilgiu“, – teigė M. Dubnikovas.

L. Mociūnaitė pastebi, kad mėnesinės infliacijos pokytis jau nesiskiria nuo fiksuoto 2017–2019 metų birželio – iki karo ir pandemijos.

„Šis pokytis nesiskyrė nuo vidutinio kainų pokyčio 2017–2019 metų birželio mėnesiais – laikotarpiu, kai nebuvo ekonomikos raidos iššūkių dėl karo ar pandemijos. Apskritai mėnesinė infliacija rodo, kad jau nuo praėjusių metų lapkričio kainų lygis keičiasi labai nežymiai, kainos pakilo 2,1 procento“, – sako L. Mociūnaitė.

Tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų.

G. Skaistė: infliacijos tendencijos yra prognozuotos

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienaženklio skaičiaus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tokių tendencijų ir tikėtasi.

„Matome tendencijos yra į tai, kad infliacija slopsta kurį laiką, tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų. Taip pat matome, kad septintą mėnesį iš eilės yra ir maisto infliacijos slopimas, kuri gal užsilaikė šiek tiek ilgiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

„Tendencijos yra prognozuotos, nes tam ir nukreipta Europos centrinio banko monetarinė politika, kad infliacija būtų suvaldyta“, – pridūrė ji.