Vilnietis Vytenis teigia, kad antrojoje pensijų pakopoje kaupia ne savo noru. Nepajuto, kada į kaupimą buvo įtraukas ir nežinojo kaip atsisakyti.

Atsiimti pinigus nori, nes jam nėra aišku ir kur pensijų fondai kaupiamus pinigus investuoja.

„Mes nepasitikime brokeriais, ar jie tikrai įkiš kažkur protingiau nei mes galėtume“, – svarstė vilnietis.

Vytenis toks ne vienas. Kad atiduotų dalį sukauptų pinigų, norėtų 4 gyventojai iš 10, tai parodė BNS užsakyta „Vilmorus“ apklausa.

Jau kurį laiką gyventojams leisti pasiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu, siūlanti ministrė I. Ruginienė teigia, kad apklausos rezultatai tik patvirtina – žmonės nenori būti įkalinti.

„Žmonės nori matyti sistemoje lankstumą, patrauklumą ir galimybę, jeigu kažkas atsitiks pasiimti tam tikrą sumą pinigų“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė. 

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Dar 40 proc. apklaustųjų nežino, ko nori, bet spėjama, kad esant galimybei jie taip pat iš fondų pinigus atsiimtų. Dabar iš Baltijos šalių tai gyventojams leidžia tik Estija. Ten maždaug 40 proc. kaupiančiųjų dalį lėšų pasiėmė. Tačiau esą galiausiai estai tik nukentėjo. 

„Didėjo infliacija, Estija investuotojams pradėjo atrodyti kaip nepatrauklus, nepatikimas partneris. Jeigu trumpu laikotarpiu galima paturėti gerą vakarėlį, bet galvos skausmas yra sunkus ir ilgalaikis“, – kalbėjo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis. 

Teigiama, kad dauguma estų atsiimtų antros pakopos lėšų ne investavo, o pirko šį bei tą, o padidėjęs momentinis pirkimas šalyje pakėlė kainas.

„Pusė sumos nuėjo į parduotuves, apie 20–30 proc. liko sąskaitose. Kas buvo įdomu, kad nemažai žmonių pasidengė vartojimo kreditus ir likusi dalis investavo, bet apie investavimus kalbėjo gal iki 10 proc. Žmonių“, – duomenimis dalinosi ekonomistas Tadas Povilauskas.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Kiek Estijoje dėl to kilo infliacija ir ar tikrai kilo dėl pinigų atsiėmimo bei momentinio išleidimo, apskaičiuoti kone neįmanoma.

„Tie ekonomistai, kurie kalba ir pateikia Estijos pavyzdį kaip neigiamą, yra suinteresuoti. Daugiausiai tai yra bankai, kurie turi didžiąja dalį pensijų fondų rinkos“, – aiškino ekonomistas Romas Lazutka.

Pensijų fondai būtų linkę leisti dalį pinigų iš antrosios pensijų pakopos fondo pasiimti likus keliems metams iki pensijos, bet ne jaunimui.

„30 metų žmogui atsiėmus pinigus dabar ir juos išleidus, per likusius 35 metus iki pensijos jų vertė, tikėtina, būtų išaugusi net 5 kartus“, – akcentavo T. Gudaitis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors dalis jaunimo mano, kad iš anksto rūpintis senatve – neverta.

Labiausiai atgauti pensijai kauptas lėšas norėtų tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 500 eurų.

Ekonomistas R. Lazutka sako, kad reikėtų jiems tai leisti, nes svarbių pirkinių jiems reikia dabar, o ne senatvėje. Antrina ir ministrė, kuri sako, jog dauguma lietuvių atsiimtus pinigus įdarbintų – investuotų. 

„Reikia pasitikėti žmonėmis. Mūsų žmonės sugeba mąstyti, sugeba apsispręsti, tikrai daugelis jų perinvestuos į kitas sritis“, – patikino I. Ruginienė.

Apklausa parodė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrės I. Ruginienės pristatytus pasiūlymus bene labiausiai palaiko socialdemokratų partijos rinkėjai, kurie sudaro beveik 60 proc. apklaustųjų.