Ekonomistai: mėnesio infliacija grįžo į ikipandeminį lygį, defliacija – jau netrukus

„Praeitų metų kontekste tai nėra daug, žiūrint istoriškai – 2012–2019 metais – kovo mėnesį infliacija siekė irgi 0,6 procento, tai iš esmės grįžome į prieškovodinį, prieškarinį lygį“, – trečiadienį BNS sakė T. Povilauskas.

Jis teigė prognozavęs, kad infliacija kovą bus lygi nuliui dėl pingančių degalų, elektros ir kietojo kuro.

„Tikėjausi, kad bus mažiau ir mano prielaidos buvo tos, kad infliacija turėjo būti mažesnė dėl atpigusių degalų, elektros, kietojo kuro, šilumos“, – teigė T. Povilauskas.

Tuo metu Ž. Mauricas sako, kad mėnesio infliacija balandį turėtų sumažėti dar labiau – ji gali būti „arti nulio“ arba neigiama.

„Galbūt balandžio mėnuo bus tas lūžio taškelis, kai mes matysime ženkliau pakritusią (mėnesio infliaciją – BNS). Šildymo kainos bus žemesnės gerokai ir dyzelino kaina kovą nukrito ženkliai, nes vasarį dar buvo didelė, tai energetika toliau turės neigiamą poveikį. Matyt, kažkiek gal pradės jaustis ir tam tikrų maisto produktų kainų kritimas – jokiu būdu ne visų, bet tarkime pieno ar duonos gaminių“, – BNS kalbėjo Ž. Mauricas.

Galbūt balandžio mėnuo bus tas lūžio taškelis, kai mes matysime ženkliau pakritusią mėnesio infliaciją.

„Galbūt ir mėnesinę infliaciją balandžio mėnesį mes matysime labai nedidelę, simbolinę. (...) Gali būti, kad balandį mes matysime mėnesinę infliaciją arti nulio arba netgi šiek tiek neigiamą“, – pridūrė jis.

T. Povilausko manymu, teigiamą mėnesio infliaciją kovą lėmė brangę kai kurie maisto produktai: „Pienas atpigo, bet mėsos ir duonos produktai šiek tiek brango, daržovės brango“.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Laura Mociūnaitė taip pat teigia, kad maisto kainų augimas tebėra pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys – jis turėtų mažėti, bet ne taip sparčiai, kaip pinga gamybos sąnaudos.

„Maisto produktų kainų augimas toliau lėtės, tačiau nebus tolygus energijos sąnaudų mažėjimui dėl sąnaudų persidavimo kainoms gamybos grandyje laipsniškumo ir kitų sąnaudų dedamųjų įtakos“, – LB komentare teigė L. Mociūnaitė.

Pasak Ž. Maurico, dėl palyginamosios bazės efekto metinės infliacijos kritimas buvo tikėtinas. Jis prognozuoja, kad gegužę arba birželį šis rodiklis turėtų būti vienaženklis.

„Tas kritimas buvo tikėtinas, nes šių metų kainų lygis yra lyginamas su praėjusių metų atitinkamo mėnesio kainų lygiu. Metinės infliacijos kritimas netgi labiau paspartės balandžio–birželio mėnesiais, ir birželio mėnesį beveik šimto procentų tikimybė, kad mes turėsime tik vienaženklę infliaciją“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Gegužę arba birželį (infliacija bus vienaženklė – BNS). Sparčiau nei tikėtasi krentančios energijos kainos, matyt, kad gali infliaciją sumažinti iki vienaženklio skaičiaus jau gegužės mėnesį“, – pridūrė analitikas.

LB ekonomistė L. Mociūnaitė prognozuoja, kad metinė infliacija vienaženklė taps šių metų vasarą, o šių metų pabaigoje sieks apie 3 procentus.

Ž. Mauricas neatmeta, kad metų pabaigoje infliacija gali būti žemesnė nei Europos Sąjungos, kur infliaciją labiau lemia paslaugų kainos, vidurkis.

„Lietuvoje didelę dalį įtaką bendrai infliacijai daro energetikos ir maisto kainos – žymiai didesnę nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Energetikos kainos krenta, maisto – stabilizuosis, todėl didelė tikimybė, kad net ir turint spartų paslaugų kainų augimą, šių metų pabaigoje ar antroje pusėje galime turėti mažesnę infliaciją nei Europos Sąjungos vidurkis“, – BNS teigė ekonomistas.

Išankstinė metinė infliacija (kovą, palyginti su 2022 metų kovu) Lietuvoje siekia 15,2 proc., mėnesio infliacija – kovą, palyginti su vasariu – 0,6 proc., trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Metinė infliacija mažėjo šeštą mėnesį iš eilės.