– Kodėl kainos kyla labiau, nei norėtų valdžia ar gyventojai?
– Kainos kyla daugiausia dėl valdžios sprendimų. Sausį padidinti akcizai degalams, tabakui, alkoholiui. Padidintas PVM tarifas šilumos energijai – nuo 9 iki 21 proc. Atsirado saugumo dedamoji naujoms draudimo sutartims, akcizai saldintiems gėrimams. Istoriškai apie 3 proc. metinė infliacija nėra didelė, tačiau nemaža jos dalis susijusi būtent su šiais sprendimais, kurių tikslas – papildyti biudžetą.
– Jūsų akimis, kiek šis kainų kilimas logiškai pagrįstas, o kiek nulemtas politinių sprendimų? Kaip tai vertina pirkėjai?
– Manau, pirkėjai šį padidėjimą „sugeria“, nes prie to esame įpratę. Alkoholis, tabakas brango ir toliau brangsta, nors vartojimas po truputį mažėja. Reikia pildyti biudžetą, todėl mokesčiai didinami. Be to, augant atlyginimams prekybininkams lengviau išlaikyti ar didinti kainas. Pavyzdžiui, minimali mėnesio alga nuo sausio padidėjo 12 proc., todėl didėja ir paslaugų kainos – patalpų valymo, kitų paslaugų. Visa tai persikelia į galutinę kainą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tačiau minimali mėnesio alga (MMA) didėja tam, kad žmonės galėtų daugiau įpirkti, bet kartu auga ir kainos. Ar čia nėra prieštaros?
– Nebūtinai. Jei MMA auga 12 proc., o kainos kyla 3–4 proc., pajamos vis tiek auga greičiau. Taip, šildymo kainos šiemet stipriai paveikė žmones, bet jei žiūrėsime bendrai – mažesnes pajamas gaunančių žmonių pajamos auga greičiau nei kainos. Tiesa, šaltas sausis ir vasaris šiek tiek iškreipė bendrą vaizdą.
– Europos Centrinis Bankas (ECB) siekia 2 proc. infliacijos. Ar Lietuva ją pasieks?
– Šiemet infliacija bus didesnė, bet ECB tikslas galioja visai euro zonai. Lietuva vis dar vejasi Europą pagal kainas. Normali infliacija Lietuvoje būtų apie 2,5–3 proc. Šiemet ji bus didesnė dėl valstybės sprendimų ir galimo vartojimo augimo, pavyzdžiui, jei į ekonomiką sugrįš pensijų fondų pinigai.
– Kada kainų augimas persiduos ir maistui? Ar jau matome pokyčius?
– Su maistu situacija kiek kitokia. Pernai maistas brango gana daug, bet dabar infliacija turėtų slopti. Žemės ūkio žaliavos pinga – pienas atpigęs daugiau nei trečdaliu, mėsa ir žuvis nebe brangsta, kakavos ir kavos pupelės pinga. Su tam tikru atsilikimu tai turėtų pasijusti ir parduotuvėse. Šiemet maisto kainų infliacija turėtų būti minimali.
– Ar vartotojai dar gali tikėtis grįžti prie senų kainų, pavyzdžiui, prieš 6 metus buvusių?
– Daugeliu atvejų – ne. Senų kainų dažniausiai nebesulauksime. Nebent trumpam, jei būna labai geras derlius. Paslaugų kainos dažniausiai mažėja tik ekonominių krizių metu. Todėl svarbiausia, kad atlyginimai augtų kartu su kainomis, o valstybė padėtų verslui išlaikyti subalansuotą kainų augimą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)