Tačiau ekspertai taip pat vieningai atkreipia dėmesį, kad ateityje priiminėti panašius pasiūlymus reikėtų daug atsargiau, kadangi tokia politika gali vesti nuo trumpalaikės prie struktūrinės infliacijos suformavimo.

Bendrovės „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad šalies vadovo pasiūlymai yra taiklesni nei Finansų ministerijos iniciatyva mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui.

„Matyt, tai yra kelias, kuriuo labiau palanku tokiomis aplinkybėmis eiti, nei imtis mokestinių pakeitimų, kaip buvo pasielgta su pridėtinės vertės mokesčiu šildymui, nes tai yra taiklesnės priemonės, jos atliepia būtent jautriausių visuomenės sluoksnių poreikius infliacinėmis aplinkybėmis, kai brangsta visos pirmo būtinumo prekės ir paslaugos“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Palaiko siūlymą didinti NPD

Pasak ekonomistės, į mažiausias pajamas gaunančių gyventojų atlyginimų didinimą orientuotos priemonės gali prisidėti prie infliacijos amortizacijos.

„NPD padidinimas yra dar papildomas instrumentas, kuris padėtų žmonėms daugiau užsidirbti ir atitinkamai tokiomis infliacinėmis aplinkybėmis laisviau planuoti savo finansinius srautus“, – įsitikinusi ji.

Lietuvos pirmas ir pagrindinis prioritetas yra didinti gyventojų pajamas.

Panašios pozicijos laikosi ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pažymi, kad Lietuva neturi daugybės įvairių priemonių atremti importuojamai infliacijai, tačiau pasitelkiant fiskalines priemones ekspertas ragina išlikti atsargiems, kadangi, priešingai, gali būti įpilta „daugiau žibalo“ į infliacijos laužą. Vis tik, NPD didinimas, jo vertinimu, prie struktūrinės infliacijos skatinimo prisidėtų mažiau nei kitos politikų svarstomos priemonės.

„Įtariu, kad viduje pagaminta infliacija antroje šių metų pusėje jau taps dominuojančia. Dėl to sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, manyčiau, kad yra vienas tinkamesnių, nes jis nebūtų labai plataus masto, paliestų tik mažiausias pajamas uždirbančius gyventojus ir taip pat būtų nemetamas kelias dėl takelio. Nes Lietuvos pirmas ir pagrindinis prioritetas yra didinti gyventojų pajamas“, – aiškino Ž. Mauricas.

Idėją dėl vienkartinių išmokų vertina palankiau nei PVM lengvatas šildymui

Tuo metu Prezidentūros pasiūlymą dėl vienkartinių išmokų gyventojams, „Luminor“ ekonomistas vertina kur kas skeptiškiau, nei pirmąjį G. Nausėdos pasiūlymą. Nors jis pabrėžia, kad infliaciją išpūtus per daug, energetikos kainų augimui kitose Europos šalyse nuslūgus struktūrinės infliacijos paveiktai Lietuvai kyla rizika tapti per daug brangia valstybe.

„Kalbant apie vienkartines išmokas, čia jau yra didesnė rizika. Dėl to, kad tai gali išpūsti vidaus infliaciją, gali sukelti nepagrįstus gyventojų lūkesčius, kad jeigu vėl bus šokas ar krizė, tai reiškia, kad valstybė vėl padalins pinigų ir toks naratyvas gali įpūsti vidaus infliacijos burbulą ir vėliau gali Lietuvai skaudžiai atsiliepti“, – įspėja jis.

Vis tik I. Genytė-Pikčienė nemano, kad vienkartinių išmokų rizika sukelti ilgalaikę infliaciją būtų tokia didelė.

„Vienkartinės išmokos, matyt, struktūrinės infliacijos nepaveiktų, nes tai yra vienkartinis poveikis. Bet atlyginimų augimas ir taip yra pakankamai spartus ir natūralu, kad visi papildomi instrumentai tą situaciją tik kaitina“, – sakė INVL ekonomistė.

Perspėja dėl struktūrinės infliacijos rizikos

Tačiau ekspertė sutinka, kad šie siūlymai turėtų būti priimami itin atsargiai, kadangi bandymai išspręsti trumpalaikius energetikos išteklių sukeltus iššūkiu gali sukurti ilgalaikes problemas.

„Reikia atskirti momentinę infliaciją, kuri vyksta dėl importuojamų veiksnių, nuo struktūrinės infliacijos, kurią mes galime turėti ilgesniuoju laikotarpiu dėl šiandien karštligiškai priimamų sprendimų“, – įspėja I. Genytė-Pikčienė.

Panašias rizikas įžvelgia ir Ž. Mauricas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad siūlymas didinti NPD yra tvaresnė priemonė, o vienkartinės išmokos taiklesnės nei Vyriausybės siūlymas mažinti PVM tarifą šildymui.

„PVM lengvata centriniam šildymui nėra geras sprendimas, nes ji didina tiek socialinę, tiek regioninę atskirtį. Nors kaip ir deklaruojama, kad turėtume mažinti. Naudą gauna turtingi žmonės, kurie turi didžiausio ploto būstus“, – įsitikinęs ekonomistas.

ELTA primena, kad, ketvirtadienį po susitikimo su Ministrų Kabineto nariais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarus galimas infliacijos padarinių švelninimo priemones, Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda pateikė siūlymus, kaip, jo nuomone, reikėtų sušvelninti infliacijos įtaką gyventojams.

Prezidentas neatidėliojant siūlo didinti neapmokestinamą pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų. Taip pat šalies vadovas rekomenduoja išmokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Tuo metu Vyriausybė šios savaitės trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.

Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.