„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokio BVP augimo galima tikėtis ir ateinančiais metų ketvirčiais.

„Toks BVP šuolis nėra netikėtas ir panašu, kad jeigu nebus didelių neigiamų netikėtumų, išorinių šokų, tai toks augimas turėtų tęstis ir likusiais šių metų ketvirčiais“, – antradienį BNS sakė N. Mačiulis.

„Tai nėra netikėtas rodiklis, turint omenyje, kad jau stebėjome pastaraisiais mėnesiais sparčiai atsigaunančią pramonę bei mažmeninę prekybą“, – pridūrė jis.

Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, pirmojo ketvirčio BVP įvertis yra optimistiškas, jis rodo, jog Lietuvos ekonomika „grįžo į augimo trajektoriją“.

„Tą rodo tiek ketvirtinis, tiek metinis augimas. Toks rezultatas leidžia tikėtis, kad Lietuvai visai neblogai pavyko susidoroti su nepalankia verslo ciklo faze, aukštų palūkanų normų aplinka, vangumu eksporto rinkose“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Kad artimiausiais ketvirčiais Lietuvos ekonomika toliau didės, prognozuoja ir Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.

„Tokia ekonomikos raida numatoma, nes tikimasi, kad palengva atsigaus paklausa pagrindinėse prekybos partnerėse, o tai palankiai veiks prekių ir paslaugų eksporto raidą. Taip pat nenustoti augti turėtų ir vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas“, – LB pranešime antradienį teigė D. Imbrasas.

Anot „Swedbank“ ekonomisto N. Mačiulio, Lietuvos BVP augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo toliau augančios investicijos.

„Matome, kad pirmąjį šių metų ketvirtį statybų apimtys buvo išaugusios dešimtadaliu dėl didėjančios gyventojų perkamosios galios ir didėjančios mažmeninės prekybos“, – aiškino N. Mačiulis.

Tuo metu I. Genytė-Pikčienė sakė, kad šiemet geresnius rezultatus turėtų rodyti Lietuvos pramonė.

„Jau panašu, kad didžiausias skausmo taškas, dugnas praeityje, jau po truputį pramonės įmonės ruošiasi naujo gamybos ciklo pradžiai, kaupia naujas atsargas, matyt, ir užsakymų daugėja – ypatingai (tai rodo – BNS) pernai reikšmingą susitraukimą demonstravusios pramonės šakos“, – teigė analitikė.

Anot jos, šiemet, ypač antrąjį pusmetį, kuomet euro zonoje, tikėtina, bus mažinamos bazinės palūkanų normos, „įgauti naują pagreitį“ turėtų pernai smukusi chemijos, medienos, baldų pramonė.

„Tai duos gana aiškų startą lūkesčių ir vartojimo atsigavimui eksporto rinkose. Šitos veiklos, panašu, kad tikrai reaguos. Matome, kad potencialas ir pajėgumai nėra sumažinti, užimtumas nemažėja“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

LB ekonomisto D. Imbraso teigimu pirmąjį šių metų ketvirtį, pardavimus didino daugelis apdirbamosios gamybos sektorių, o pastebimiau jie sumenko tik mašinų ir įrangos gamybos įmonėse bei įmonėse, atliekančiose mašinų ir įrangos remonto bei įrengimo darbus.

Tai nėra netikėtas rodiklis, turint omenyje, kad jau stebėjome pastaraisiais mėnesiais sparčiai atsigaunančią pramonę bei mažmeninę prekybą.

„Labiausiai prie apdirbamosios gamybos pardavimų augimo prisidėjo chemijos pramonė, kurios kovo mėnesio pardavimai buvo bene trečdaliu didesni nei vidutiniškai 2023 metais, ir autopramonė – jos pardavimai po trumpalaikio stabtelėjimo praėjusių metų pabaigoje grįžo prie istoriškai aukšto lygio“, – teigė D. Imbrasas.

„Pastarąjį kartą taip sparčiai apdirbamosios gamybos pardavimai augo tik prieš prasidedant Rusijos karui Ukrainoje“, – pabrėžė ekonomistas.

Ekonomistai taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje stipriai auga gyventojų perkamoji galia.

„Kadangi šiuo metu metinė infliacija yra lygi nuliui, tuo tarpu vidutinio darbo užmokesčio augimas siekia apie 10 proc., tai Lietuvoje perkamosios galios augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, ir tai jau atsispindi ir mažmeninėje prekyboje ir kituose makroekonominiuose rodikliuose“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, teigiama didmeninės ir mažmeninės prekybos įtaka BVP rezultatams rodo, kad pakankamai energingai augant perkamajai galiai, atsigauna ir šalies vidaus vartojimas.

„Infliacija mūsų galimybių nebemažina ir mes galime didinti realų prekių įsigijimo kiekį“, – kalbėjo analitikė.

Anot D. Imbraso, vėl pradėjęs augti namų ūkių vartojimas turėtų išlaikyti šią tendenciją ir ateityje – gyventojų pajamos tebekils, jų užtikrintumas ateitimi toliau augs. LB ekonomistas sako, kad tokios veržlios investicijų raidos, kokia ji buvo praeitais metais, nenumatoma, tačiau jos ir šiais metais prisidės prie ekonomikos plėtros.

Ekonomisto teigimu, padėtis palanki ir paslaugų sektoriuje – daugelio veiklų pardavimai auga.

„Iš paslaugų sektoriaus veiklų itin palankiomis tendencijomis išsiskyrė informacijos ir ryšių paslaugas, taip pat administracines ir aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės“, – nurodė D. Imbrasas.

Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, jog Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. eurų – 0,8 proc. daugiau nei paskutinį 2023-ųjų ketvirtį, o per metus jis augo 2,9 proc.

Anot agentūros, vertinant gamybos metodu, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.