Sankcijų poveikis ribotas
Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog nepaisant kilusio karo Vakarai tebesivadovaujama praktika sankcijas griežtinti palaipsniui, todėl jos yra logiškos, tačiau jų poveikis ribotas.
„Sankcijas nėra pačios griežčiausios, kurios yra įmanomos, bet tai yra logiška, nes Europos Sąjunga ir apskritai Vakarai sankcijas įvedinėja palaipsniui – žingsnis po žingsnio. Ko trūksta? Į sankcijų sąrašą nėra įtrauktos energetikos bendrovės, taip pat ne visam Rusijos elitui yra pritaikytos, pavyzdžiui, kodėl nėra uždrausta Rusijos elitui turėti bet kokį turtą, gyventi, lankytis Europoje, taip pat nėra ir Rusijos atjungimo nuo SWIFT tarpbankinės sistemos, kuris pakirstų ne tik šios šalies ekonomiką, bet ir prestižą“, – BNS sakė ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, Rusijos atkirtimas nuo tarpbankinės sistemos faktiškai sustabdytų šios šalies energetinių resursų eksportą į Vakarus.
„Vakariečiai tiesiog nebegalėtų susimokėti už patiektą naftą, dujas, metalus. Rusija būtų atkirsta nuo eksportinių pajamų, nes savo energetinius išteklius ji daugiausia parduoda Vakarams, o atsiskaitymams naudojama būtent ši sistema. Pavyzdžiui, patys Rusijos ekspertai skaičiuoja, kad jei jų šalis būtų atkirsta nuo SWIFT, jos ekonomika iškart nukristų 5 proc.“, – sakė ekonomistas.
„Matyt, SWIFT yra tokia džokerio korta, kurią Vakarai laiko, jei situacija taptų visiškai nekontroliuojama“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, kartu su SWIFT blokavimu Rusija prarastų galimybę ir pasiskolinti.
„Pavyzdžiui, šio ryto (penktadienio – BNS) duomenimis, už 10 metų paskolą Rusija jau reikėtų mokėti 13 proc. – dvigubai daugiau nei ta riba, kuri finansų rinkose laikoma tvaria. Tad ji turėtų naudoti savo vidinius rezervus valstybinių įmonių gelbėjimui bei finansuoti karą, kuris irgi nėra pigus“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, šiuo metu Rusija praktiškai nebeturi priėjimo prie Europos kapitalo rinkos, todėl greičiausiai bandys skolintis iš Kinijos, nors tą padaryti ir čia jai gali būti sunku.
„Ten irgi yra ne pyragai. Kinija šiuo metu yra arti stagnacijos ir šios šalies valdžia visų pirma rūpinasi savo ekonomikos skatinimu, tuo tarpu Rusijos finansinės problemos jiems „vienodai šviečia“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomistas Rimantas Rudzkis mano, kad Vakarų valstybių sankcijos turės neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai, nors nesustabdys tolesnės jos karinės agresijos.
„Kai šitą procesą Rusija pradėjo, viskas baigsis kažkokiu Ukrainos performatavimu. Kai jau tokio masto karinė operacija pradėta, kol ji nebus baigta, taip ir bus, nepriklausomai, kokios sankcijos bus įvestos“, – BNS sakė R. Rudzkis.
„Kokią šitos įvestos sankcijos turės įtaką? Žinoma, kad turės neigiamą įtaką – sulėtės Rusijos vystymasis, bus lėtesnis ekonomikos augimas, o gal net ir smukimas, bet tos sankcijos nėra mirtinos“, – pridūrė jis.
Analitikas mano, kad aukštųjų technologijų praradimą iš Vakarų Rusija galėtų kompensuoti jų importu iš Azijos šalių arba savo ištekliais.
„Geri santykiai su Kinija, kur didelę dalį technologijų Rusija sugebės gauti, didelę dalį technologijų rusai patys susikurs“, – svarstė jis.
Ekonomisto teigimu, didžiausios žalos Rusijai galėtų padaryti užkirstas kelias jos žaliavų ar produkcijos eksportui.
„Žalingiausios sankcijos, žinoma, būtų kategoriškas jokio Rusijos eksporto nepirkimas. Tai čia, žinoma, būtų didelis smūgis. Jis irgi nebūtų mirtinas, bet tai būtų tikrai didelis smūgis, jeigu staiga nei dujų, nei naftos, nei metalų, nei trąšų, nei kitos produkcijos Rusija negalėtų eksportuoti į Vakarų šalis“, – teigė R. Rudzkis.
Pasak ekonomisto, Rusijos atjungimas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų neigiamą poveikį jos bankams, tačiau Rusija rastų būdą, kaip išvengti žalos.
„Savo laiku rusai gyrėsi, kad jie jau pasiruošė atsijungimui nuo SWIFT. Bet skaičiau ir kitokių samprotavimų, kad tai nėra pilna teisybė. Aš manau, kad tai tikrai Rusijos bankams būtų gyvenimo pabloginimas, bet turbūt gal ir pavėluotai, jie surastų būdą kaip apeiti SWIFT“, – sakė R. Rudzkis.
Reikėtų didesnio spaudimo Rusijos finansų sistemai
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ketvirtadienį Rusijai paskelbtos JAV ir ES sankcijos yra griežtesnės nei po Krymo okupacijos, bet jos dar yra toli nuo maksimalaus spaudimo ekonominėmis priemonėmis ribų. Anot jo, Vakarai galėtų daryti didesnį spaudimą visai Rusijos finansų sistemai, tarkime, uždrausti atsiskaityti JAV doleriais, leisti vertybinius popierius Vakaruose, taip pat riboti technologijų eksportą į Rusiją.
„Visų pirma, tai galėtų būti dar didesnis spaudimas visai Rusijos finansų sistemai taikant sankcijas, kurios užkirstų šalies bankams pritraukti kapitalą Vakaruose, tikslams pasiekti nebūtinas išbraukimas iš SWIFT sistemos, nors tai irgi būtų galima padaryti. Uždrausti atsiskaityti JAV doleriais, drausti leisti vertybinius popierius Vakaruose, taip Rusijos bankai taptų priklausomi nuo vidinių resursų, būtų apribotos jų galimybės finansuoti šalies Rusijos įmones, o tai nuvilnytų per visą jų ekonomiką“, – BNS kalbėjo N. Mačiulis.
Antra galimybė, anot jo, galėtų būti dar didesnis tam tikrų technologijų eksporto į Rusiją apribojimas taip siekiant sumažinti šalies pramonės konkurencingumą.
„Tai pristabdytų Rusijos pramonės vystymą, ribotų tam tikrų technologijų gamybą, sumažintų konkurencingumą“, – sakė N. Mačiulis.
Jis pabrėžė, kad finansiniai ir prekybiniai apribojimai suduotų stiprų smūgį Rusijos ekonomikai, tačiau jos neparalyžiuoti, nes įsigyti technologijų ar paskolinti pinigų tokiais atvejais galėtų siūlyti Kinija ar kitos panašios šalys, todėl norint pasiekti tikslų ekonominėmis priemonėmis reikėtų didesnio pasaulio susivienijimo.
„Kinija galbūt norėtų ir galėtų tai pasiūlyti. Idealiu atveju visos didžiausios pasaulio valstybės, visas G20 galėtų susivienyti ir vieningai pasakytų, kad netoleruoja Rusijos invazijos be absoliučiai jokio pagrindo ir taikytų visuotines plataus mąsto sankcijas, kurios galimai atgrasytų Rusiją nuo tolimesnių veiksmų“, – teigė N. Mačiulis.
Reikėtų griežtų sankcijų Rusijos vadovams, tarptautinės V. Putino izoliacijos
Buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministro patarėjas, Pasaulio banke Ukrainos finansų sektoriaus reformų klausimus anksčiau sprendęs Darius Tamauskas mano, kad Vakarų valstybių sankcijos Rusijai atspindi realią situaciją.
Pasak jo, Vakarai supranta, jog griežtesnės sankcijos, pavyzdžiui, atjungimas nuo SWIFT ne tik nepaveiktų daug metų sankcijų sąlygomis gyvenančio bei neturinčio ko prarasti Vladimiro Putino, bet galėtų sukelti neadekvačią reakciją.
Sankcijos turėtų būti stipresnės. Ką mes matome dabar, tai yra parodija.
„Man atrodo, kad Vakarų partneriai, didžiosios valstybės supranta riziką, kad V. Putinas ir Rusija yra neprognozuojami ir kad reakcija į atjungimą nuo SWIFT gali būti neadekvati“, – BNS sakė D. Tamauskas.
„Tokio masto sankcijos, netgi be atjungimo nuo SWIFT, veiktų bet kokioje normalioje valstybėje, kur tai paliestų ir eilinius žmones. Bet Rusijoje eiliniai žmonės dabar sodinami į „autozakus“, todėl Rusijai tokios sankcijos neveiktų“, – pridūrė jis.
Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „BOD Group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius taip pat mano, kad Vakarų sankcijos Rusijai turėtų būti stipresnės.
„Sankcijos turėtų būti stipresnės. Ką mes matome dabar, tai yra parodija“, – BNS sakė V. Janulevičius.
„Mano požiūriu, trumpuoju periodu metu jos neturės jokio poveikio Rusijai (dėl karo Ukrainoje – BNS), nes dėl ko apsispręsta, yra daroma, o ilguoju periodu – taip, sankcijos turės poveikį, dėl to nėra abejonių“, – pridūrė jis.
N. Mačiulio manymu, dar viena galima paveiki priemonė galėtų būti įvairūs apribojimai Rusijos piliečiams iš šios šalies prezidento aplinkos, nes nepatenkinti įtakingi asmenys tokiu atveju galėtų spausti jį keisti sprendimus.
„Įšaldant jų sąskaitas, apribojant galimybę keliauti į Vakarus, disponuoti ten esančiu turtu. Be jokios abejonės, jiems tai nebūtų malonu, kai negali nuvykti į vilą prie Viduržemio jūros ar siųsti vaikų mokytis į Vakarus. Suvaržyti ir nelaimingi oligarchai galbūt galėtų kažkaip paraginti ar pasiūlyti Putinui nesiimti karinių veiksmų“, – sakė N. Mačiulis.
„Ekstremalus“ Vakarų atsakas Rusijai galėtų būti ir sustabdytas vizų išdavimas visiems Rusijos gyventojams, taip sukeliant jų nepasitenkinimą ir spaudimą valdžiai šalies viduje.
„Parodytų, kad Vakarai solidarizuoja ir nepageidauja piliečių iš valstybės, kuri puola kaimynines valstybes, kuri jėga, kariniais veikimas ir žudymais siekia savo tikslų. Taip Rusijoje galėtų būti sukurtas vidinis spaudimas atsitraukti iš Ukrainos“, – sakė N. Mačiulis.
V. Janulevičius sako, kad reikšmingesnį poveikį duotų personalizuotos sankcijos Rusijos vadovams, tačiau dabar jos vis tiek taikomos labai selektyviai.
„Tikriausiai galėtų būti platesnio masto sankcijos Rusijos vadovams, pradedant nuo paties aukščiausiojo iki artimiausios aplinkos, giminių, vaikų, kurių daugelis gyvena ne Rusijoje, o Europoje. Tos pačios nuosavybės Vakarų Europoje įšaldymas – toje pačioje Austrijoje ar Italijoje, kur yra pakankamai to turto, priklausančio Rusijos elitui, būtų skausminga, bet...“, – BNS teigė „BOD Group“ valdybos pirmininkas.
Pasak šešerius metus Ukrainoje gyvenusio ir dirbusio D. Tamausko, efektyviausia priemonė V. Putino atžvilgiu būtų ne ekonominės priemonės, bet tarptautinė jo izoliacija.
„Tai yra žmogus, kuriam labai svarbu, kaip pasaulis į jį viešai žiūri, gerbia, myli ar bijo. Todėl reikia eiti per reputacinę pusę. Reikia atsargiai, bet kažkaip rasti ne ekonominį sprendimą, kuris jam neįdomus, bet eiti per reputacinę, pasaulinio pripažinimo pusę, izoliaciją“, – BNS sakė D. Tamauskas.
Pasak V. Janulevičiaus, „BOD Group“ Ukrainoje yra pastačiusi didelę saulės jėgainę, kurią dėl karo gali prarasti.
„Kol kas dar nepriėjo iki jos (Rusijos kariuomenė – BNS), bet stebime ir žiūrime, nelabai ką galime padaryti. Tiesiog palaikome kaip galime ten esančius žmones ir vadovus“, – sakė V. Janulevičius.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį paskelbė naujų griežtų sankcijų Rusijai, keturių jos didelių bankų aktyvų įšaldymą, aukštųjų technologijų eksporto į šią šalį stabdymą. Jia pažadėjo, kad Vašingtonas kartu su sąjungininkais gali blokuoti daugiau kaip pusę aukštųjų technologijų produkcijos importo į Rusiją.
Briuselyje ketvirtadienį susitikę ES šalių lyderiai sutarė įvesti naujus ribojimus Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. Bendrija ruošiasi įvesti Rusijai daugiau sankcijų.
Svarstyta galimybė atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bendro sprendimo dėl to rasti nepavyko.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį anksti ryte sakė, kad ES ribojimų Rusijai ateityje bus įvesta dar daugiau, o dabar sutartos sankcijos sukels jai sunkias ekonomines pasekmes.
