Valdžios prognozės

Verslas kasdien skaičiuoja naujus praradimus. Nuo kovo 16-osios duris užvėrė visos laisvalaikio ir paslaugų įmonės. Stringa užsakytų žaliavų pristatymas gamintojams, kaip ir produkcijos išgabenimas užsakovams. Kad ekstremali situacija truks tik dvi savaites, ko gero, mažai tiki ir šiam laikui ją skelbęs ministrų kabinetas.

Kokios Lietuvos banko ekonomistų prognozės? Jo vadovas Vitas Vasiliauskas, kalbėdamas apie koronaviruso poveikį šalies ekonomikai, sako, kad nuosmukis bus, tačiau nekatastrofiškas: "Galvojame, kad ekonomikos susitraukimas galėtų būti 1,2 proc., vadinasi, buvęs bazinis scenarijus keičiasi beveik 4 proc. Vėlgi, sakyčiau, tai yra optimistinis scenarijus."

Jis prognozuoja, kad didžiausias smūgis ekonomikai bus šių metų antrąjį ketvirtį, tuo metu ketvirtąjį ketvirtį "galima tikėtis didesnio stabilizavimosi".

Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad, remiantis baziniu scenarijumi, Lietuvos ekonomika dėl situacijos, susijusios su koronavirusu, šiais metais galėtų sumažėti 1,3 proc.

"Pagal prielaidas, kurias dėlioja tarptautinės institucijos, bazinis scenarijus sudarytas remiantis prielaida, kad ES ekonomika 2020 m. susitrauks 1,1 proc. Tokiu atveju, atsižvelgus į ekonominio skatinimo priemones, preliminariai numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. susitrauktų 1,3 proc.", – sakė V.Šapoka.

Remiantis mažiau palankiu scenarijumi, ekonomikos smukimas galėtų siekti apie 2,8 proc.

"Darant prielaidą, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktų apie 2,5 proc., Lietuvos ekonomika susitrauktų 2,8 proc.", – sakė finansų ministras.

Visiškai unikalus atvejis, niekada su tokiu reiškiniu nesame susidūrę, todėl padariniai nenusakomi.

Ne prognozės, o spėlionės

Ekonomistas, Vilniaus universiteto prof. R.Lazutka, "Kauno dienos" klausiamas, ar Vyriausybės patvirtintas ekonominių ir finansinių priemonių planas COVID-19 krizės poveikiui sušvelninti skirti 10 proc. šalies bendro vidaus produkto (BVP), 5 mlrd. eurų, padės išsaugoti visus verslus, sakė, kad labai sunku prognozuoti.

"Svarstyti galima įvairiai. Iš ekonomistų dažnai norima prognozių, jie susigundo, bet... meteorologai yra sąžiningesni, – teigė profesorius. –  Pavyzdžiui, Audronė Galvonaitė, paklausta, ar šiemet sniego dar bus, atsakė, kad visko gali būti. Taigi šiuo atveju ir mes, ekonomistai, galime pasakyti "visko gali būti". Bet dabar ateitis nenusakoma, tai nėra koks sezoninis, tradicinis dalykas, kurį žinome iš patirties. Visiškai unikalus atvejis, niekada su tokiu reiškiniu nesame susidūrę, todėl padariniai nenusakomi."

Anot jo, žinoma, problema, kad sustojo paslaugų, kuriose būtini žmonių kontaktai, teikimas. Dabar kol kas nebeveikia laisvalaikio, barų, restoranų, maitinimo įstaigos, pramoninių prekių parduotuvės. Jos visiškai nebegauna pajamų. Ar panašus likimas neištiks ir pramonės?

"Gamyba kol kas nestoja, bet ateityje nežinia, kaip bus, – svarstė žinomas ekonomistas. – Gali žmonės baimintis eiti į fabrikus, kadangi ten dideli kolektyvai, daugiau galimybių užsikrėsti. Gali dėl to nebevykti į darbą. Jei taip atsitiks, bus matyti, kiek iš viso ekonomika smuks. Ypač kai paaiškės, kiek tokia situacija užtruks."

Kam skolins ir už kiek?

Pasak R.Lazutkos, prisimenant, kad per 2008-ųjų krizę Lietuvos ekonomika smuko apie 15 proc. (iki šiol tai vertinama kaip neregėtas kritimas), tai, ką numatė ekonomikai skatinti Vyriausybė, siekia 10 proc. mūsų šalies BVP, 5 mlrd. eurų, yra nemažai.

"Matyt, ne tik verslas, bet ir Vyriausybė skolinsis, – sakė profesorius. – Pastaroji iki šiol skolindavosi išleisdama ir tarptautinėse rinkose platindamas obligacijas. Praktiškai buvo galima pasiskolinti nemokamai. Tačiau dabar, kai daugeliui šalių gali prireikti kreditavimo, žinoma, tarptautiniai bankai ar investiciniai fondai situaciją vertina kaip rizikingą, nes neaišku, ar skolininkai sugebės greitai paskolas grąžinti. Kai yra rizika, jie, aišku, didina palūkanas. O kai didelės palūkanos, brangu ir nebe taip drąsu skolintis."

Lietuvos bankas mažina komerciniams bankams privalomus rezervus, o tai reiškia, kad jie verslui galės duoti daugiau paskolų. Tačiau ekspertai kalba, kad vis dėlto svarbu, kokiais būdais tos lėšos pasieks verslą. Ir ar pasieks.

"Dabar labai trūksta apyvartinių lėšų. Daug kam sustojo prekių realizavimas ar paslaugų teikimas, o jie vis tiek turi išlaidų – reikia mokėti tiekėjams, algas darbuotojams, – atkreipė dėmesį ekonomistas. – Tad kreipsis į bankus, bet bankai vertina galimas rizikas, vertina, ar verslininkai gebės grąžinti. Vertins kiekvieną kiekvieną paskolos prašymą individualiai."

"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.

Bankai tris mėnesius palauks

Vakar šalies centrinis bankas pranešė, kad gyventojai, netekę darbo arba bent trečdalio įprastų pajamų ir turintys būsto ar vartojimo paskolą, galės prašyti banko ar kitos kreditų įstaigos trims mėnesiams atidėti įmokų mokėjimą. Tai numatyta naujuose vartojimo ir būsto kredito teikimo veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimuose, siekiant padėti gyventojams, kurie dėl karantino patiria ar patirs finansinių sunkumų.

"Finansiniais sunkumais laikoma tokia padėtis, kai kredito gavėjo visų įsipareigojimų ir įmokų santykis yra didesnis nei 40 proc., tai yra tuo atveju, jei daugiau nei 40 proc. visų gaunamų pajamų turite skirti įsipareigojimams padengti. Viena iš galimybių, įtvirtinta įstatymuose, yra įmokų atidėjimas trims mėnesiams – vadinamosios kredito atostogos", – pranešė centrinis bankas.

Iki šiol atidėti būsto kredito įmokas galima buvo tik netekus darbo, mirus sutuoktiniui, nutrūkus santuokai ar netekus darbingumo, o turintiems vartojimo paskolas tokios galimybės nebuvo.

Mažieji bankais nusivylę

O kaip bus naujiems paskolų prašytojams? Praėjusių metų vasarą paskelbti Lietuvos banko tyrimo duomenys atskleidė, kad tuo metu, kai jokios krizės nebuvo, šalyje verslo kreditavimo sąlygos gerokai pablogėjo. Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad skolinimo sąlygos verslui buvo visiškai arba iš dalies apribotos.

Pasak Lietuvos banko tyrimo, mažų įmonių segmente atmestų paraiškų dalis per metus (nuo 2018 m. vidurio) padidėjo nuo 40 iki 61 proc., bendra atmestų paraiškų dalis padidėjo nuo 22 iki 27 proc.

Ironiška, bet įmonių apklausa atskleidė, kad kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuodavo. Verslininkai atkreipė dėmesį, kad labiausiai juos žemino tai, kad bankai nesiteikė nieko paaiškinti daugiau nei pusei prašymų teikėjų. Kitais atvejais kaip dažniausia paraiškos atmetimo priežastis nurodoma prasta įmonės finansinė būklė (35 proc.) ir rizikinga bendra ekonominė padėtis (19 proc.).

Uždarytų ateitis neaiški

O iš kur pajamų gauti paslaugų sektoriui? Daliniam atlyginimui, kurį pažadėjo Vyriausybė?

Jei kils grandininė reakcija, ateitis liūdna.

"Taip, pažadėjo, bet ne daugiau nei minimali alga, jei neatleis darbuotojų. Tačiau, jei įmonės, pavyzdžiui, ne maisto prekių parduotuvės, visiškai negalės dirbti, kaip verslininkams darbuotojus išlaikyti? Reikės savo lėšų pridėti. Tai brangiai kainuoja, – pastebi R.Lazutka. – Vėlgi neaišku, kiek ta krizė užsitęs. Jei kils grandininė reakcija, ateitis liūdna. Mažės paklausa, dalis žmonių neteks pajamų, taps bedarbiais, bedarbio pašalpos, jei jie jas ir gaus, palyginti su algomis, yra labai nedidelės. Tada vadinamoji grandinė vyniosis žemyn, nuosmukis plėsis. Jei tik porą mėnesių truktų, jei karantinas būtų panaikintas ar bent sušvelnintas, pakaktų tos valstybės pagalbos ir situacija pagerėtų."

Kinijoje tik dabar, nuo COVID-19 krizės pradžios praėjus trims mėnesiams, švelninami kai kurie suvaržymai. Lietuvoje tiek laiko gyventi, pavyzdžiui, nesikirpus, žmonės nepratę. Paslaugomis naudosis pogrindyje?

"Uždrausta dviem savaitėms. Gal vėliau vėl bus leista dirbti, – vylėsi ekonomistas. – Juk gydytojai dirba. Maisto prekių parduotuvėse žmonės dirba. Profsąjungos klausia, kaip juos visus apsaugoti. Yra apsaugos priemonės. Kažkada greičiausiai prisitaikys ir kirpėjai. Jeigu slaugė gali prižiūrėti virusu užsikrėtusį ligonį, matyt, bus leista ir kirpti plaukus klientams. Reikia tik laiko."

Žmonės nepirks nebūtinų pirkinių

Ar pavyks bent kiek pagyvinti ekonomiką skatinant vartojimą? Daugeliui svarbu bus įsigyti tik maisto, gėrimų, degalų. Puotos koronaviruso metu nebus. Ar kas pirks naują šaldytuvą, jei gali nebūti ką į jį įadėti.

"Technikos parduotuvės uždarytos. Pardavėjai tikrai ieškos būdų, kaip parduoti prekes, nes jau užsakytos (užsakomos) iš anksto, sumokėta už jas, galbūt už paskolas. Greičiausiai bus plečiama internetinė prekyba, – svarstė R.Lazutka. – Tačiau ir tada žmonės, ko gero, nepirks šaldytuvų, nes žmonėms neaišku, kaip ateityje bus su darbu, algomis. Tokiais atvejais žmonės linkę taupyti. Suprantama, per visas krizes vartojimas stipriai krinta, išskyrus būtiniausias prekes. Ir dabar smukimas bus."

Nekilnojamojo turto (NT) prekybą taip pat gali ištikti įšalas. Kas pirks naują butą, jei nėra atsakymo į klausimą "gyvenimas ar mirtis?" Net tik tie, kurie turi sukaupę santaupų ir planavo investuoti į papildomą būstą, matyt, neskubės išleisti atsargų. Nebent NT kainos drastiškai kristų.

"Tikrai nebeskubės niekas pirkti, – neabejojo profesorius. – Anksčiau, kai buvo ekonomikos pakilimas, kai NT kainos nuolat augo, žmogus galvodavo – nėra ko delsti, jei nepirksiu dabar, kitais metais jos bus dar didesnės. Ir pirko. Dabar, kai ateitis nėra užtikrinta, jam geriau turėti pinigų nei daiktą, kuris per krizę nėra būtinas.

Statybos gali tęstis, jei tai jau užsakyti objektai. Be to, Vyriausybė suteikė vilties, kad skirs lėšų investiciniams projektams – keliams ar valstybiniams pastatams. Ministrų kabineto atstovai, finansų ministras norėjo nuraminti, kalbėjo labai optimistiškai. Sakė, kad bus skubinamas finansavimas, ES lėšų skyrimas, Kelių fondo panaudojimas. Įdomu, kaip tai bus įgyvendinta praktiškai.

Labai svarbu, kad Vyriausybė statybų užsakymus paspartintų. Dar neaišku, ar valstybė spartins renovacijos programą (o tai būtų labai gera proga), ar šiuos pinigus panaudos kitiems tikslams. Finansų ministras iki galo nepasakė, kaip bus. Gera proga būtų imtis atnaujinti pastatus. Priminsiu, per ankstesnę krizę (2008-ųjų) prof. Raimondas Kuodis labai kritikavo Vyriausybę, kodėl nesiima privalomo daugiabučių renovavimo. Ir dabar, kai privataus būsto pirkimas kažkiek sustos, tai galėtų būti būdas statybų sektoriui palaikyti."