Pagal SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko prognozes, kitąmet matysime 3 proc. nuo BVP deficitą. Jis sako, kad ateinantys metai – išbandymas finansų ministrui, nes reikės itin tiksliai sudėlioti prioritetus, kad deficitas nebūtų didesnis. Visgi, pasak specialisto, kad bent kol kas nėra ženklų, jog ekonomikai kiti metai būtų itin prasti.
Komentuodamas kalbas, kad kitąmet sparčiai didės socialinės išmokos, ekonomistas išlieka santūrus – jo teigimu, tai labiau retorika, o iš tiesų didelio dosnumo valstybė neparodys ir kalbos pavirs tik į kelių procentų padidėjimą. Pensijos, prognozavo T. Povilauskas, tikėtina, augs daugiau nei 12 proc.
Gyventojai ir verslas nerimauja dėl naujų mokesčių, tačiau T. Povilauskas teigė, kad itin mažai tikėtina, jog šiemet dar būtų naujų pakeitimų.
Kalbėdamas apie vasarą suprastėjusius eksporto duomenis, specialistas aiškino, kad tikėtina, jog tai lėmė vėlesnis grūdų derliaus nuėmimas. Tačiau pats derlius šiemet geresnis nei pernai, tad rudenį turėtume matyti geresnius skaičius.
Ekonomistą džiugino, kad apskritai pramonės rezultatai auga – šiemet turime trečdaliu didesnį eksportą nei prieškovidiniu laikotarpiu. Jo duomenimis, Lietuvos ekonomika, kartu su Lenkijos, šiemet auga sparčiausiai ES.
„Visoje ES matyti silpnas augimas – pernai ir šiemet pirmą pusmetį fiksuotas kiek didesnis nei 1 proc. augimas. Tačiau sakyti, kad ES ekonomika smunka, negalima. Pokyčiai balansuoja tarp kritimo ir stagnacijos. Žiūrėdami į kitus metus, matome ženklų, kad ES ekonomika gali augti. Yra vilčių, kad euro zona kitąmet augs“, – kalbėjo SEB banko ekonomistas.
Kalbėdamas apie tai, į kokias šalis kitąmet turėtų dairytis Lietuvos verslininkai, T. Povilauskas akcentavo Lenkiją. Prognozuojama, kad Lenkijos rinka kitąmet, nors ir turės deficitą, bet augs dar sparčiau. Taip pat, jo teigimu, tikėtina, kad kitąmet atsigaus Švedijos ekonomika, tad būtų prasminga palaikyti verslo ryšius ir su ja.
„Vokietija – pagrindinė mūsų rinka. Ten būti turbūt privalome“, – pridūrė ekonomistas.
Ekonomisto teigimu, bendradarbiauti su daug šalių – stiprybė ir privalumas. Būtent tai padėjo išsaugoti mūsų ekonomiką.
„Šiemet stebime eksportą į JAV, nes turim didesnius muitus iš jų pusės. Kol kas situacija nekelia nerimo, eksportas į JAV labai panašus kaip ir prieš metus. Nėra ženklų, kad jis būtų nukentėjęs“, – teigė T. Povilauskas.
Jis pridūrė, kad Lietuva iš kitų šalių išsiskiria greičiu ir lankstumu.
„Pavyzdys – pramonės sektorius. Jeigu reikia kažko specifiškesnio, įdomesnio ar mažesnio, kreipiamasi į Lietuvos gamintojus, nes mes padarome greitai ir gerai. Lankstumas tokiai mažai šaliai – didelis privalumas. Naudojame tą ne tik pramonėje, bet ir IT, finansinių paslaugų sektoriuje. Galime pasigirti, kad IT paslaugų ir finansinių paslaugų eksportas per penkerius metus Lietuvoje didžiausias ES. Mes padarėme proveržį ir pagavome pagreitį“, – Lietuvos ekonomikos pliusus vardijo T. Povilauskas.
Kalbėdamas apie išorines ir vidines rizikas ekonomikai, specialistas teigė, kad daugiau rizikų ateina iš išorės, nes jų, priešingai nei vidinių, negalime kontroliuoti.
„Esame atvira ekonomika. Nerimą kelia vasaros laikotarpio eksporto ir pramonės duomenys. Jeigu tai persikels į rudenį, gali būti, kad nelabai sukontroliuosime situaciją“, – sakė jis.
Kaip aktualiausią vidinę riziką ekonomistas įvardijo antrosios pensijų pakopos pertvarką ir akcentavo: į pinigus, kuriuos išsiimsime iš fondų, taikysis ne tik verslai, bandysiantys prisivilioti pirkėjų, bet ir sukčiai, kurie, ko gero, jau kuria schemas, kaip išvilioti pinigus iš patiklesnių žmonių. Jis pasigedo didesnio valstybės dėmesio finansiniam raštingumui skatinti.
Visgi, pasak ekonomisto, jei neįvyks didelių sukrėtimų, Lietuvos ekonomika kitąmet stiprės.
„Mano prognozė, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei šiemet. Įtaką tam darys ir pensijų fondų pinigai. Faktas, kad nemaži jų bus skirti vartojimui“, – spėjo T. Povilauskas.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai