„Beveik neabejoju, kad šių metų rudenį ar kitų metų pirmoje ar antroje pusėje Europos Sąjungoje matysime recesiją. O kiek ji užsitęs – sunku pasakyti“, – ketvirtadienį Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ surengtoje diskusijoje sakė R. Rudzkis, kartu pabrėždamas, kad, nepaisant dar iki pandemijos pradėtos vykdyti skatinamosios Europos centrinio banko (ECB) politikos, Vakarų šalys susidūrė su ūkio augimo iššūkiais.

„Nepaisant visapusiškų šiltnamio sąlygų, euro zonos BVP augo viso labo 1,6 proc. O pramonės rodikliai netgi buvo neigiami, ypač prastai pradėjo atrodyti automobilių pramonė“, – tikino jis.

Pasak analitiko, euro zonos pinigų politikos formuotojai, nepaisant galimo šoko ekonomikos augimui, neišvengiamai turės imtis bazinių palūkanų normų didinimo, kadangi kainų augimo rodikliai smarkiai viršija jų pačių iškeltą 2 proc. infliacijos tikslą.

„Europos centrinis bankas, nors buvo žadėjęs šiais metais pokyčių nedaryti, iš esmės negali šito pažado išlaikyti. Ekspertai visiškai neabejoja, kad jau rudenį tikrai palūkanų normos kils, o pinigų įliejimo į rinką politika baigsis artimiausiais mėnesiais“, – mano jis.

„Taip reikalauja ECB nuostatai, kadangi infliacijos lygis aiškiai matosi, kad ne mėnesiui ar dviem, o gerokai ilgesniam laikotarpiui keliskart viršija tikslinį lygį“, – pridūrė ekonomistas.

Centriniai bankai, pasak R. Rudzkio, pinigų politikos kryptį keičia visame pasaulyje, tarp jų ir Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinio rezervo bankas (FED).

„Įsisukusi didžiulė infliacija pasaulyje neišvengiamai verčia centrinius bankus keisti minkštą pinigų politiką į gerokai kietesnę. Amerikos centrinis bankas jau pradėjo kelti palūkanų normas, nustojo į rinką lieti pinigus ir paskelbė, kad pradės atvirkščią procesą – stengsis mažinti pinigų masę Amerikoje. Žinoma, tai turės stiprų neigiamą šoką“, – aiškino ekonomistas.

Būtent FED sprendimai taip pat bus papildomas veiksnys, kuris paskatins ir ECB pinigų politikos pokyčius, mano R. Rudzkis. VU profesoriaus teigimu, nesiėmus didinti palūkanų normų, euro kursas dolerio atžvilgiu dar labiau sumenktų, o tai paveiktų ir euro zonos infliacijos rodiklius.

„Jeigu ECB išlaikytų minkštą politiką, o Amerikos centrinis bankas keičia į griežtesnę (...), tai labai gali būti, kad euras pasieks paritetą su doleriu, kai dar visai neseniai tas santykis buvo maždaug 1,15. Tai reiškia, kad, perskaičiuojant infliaciją eurais, ta infliacija ES bus dar gerokai didesnė todėl, kad pasaulio biržose visa prekyba vyksta doleriais“, – tvirtino R. Rudzkis.

Tačiau, pasak ekonomisto, net ir tuo atveju, jeigu ECB imsis griežtinti pinigų politiką, infliacijos „užgesimo“ artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, kadangi augančių žaliavų kainų infliacija atsiliepia ir galutinės produkcijos kainoms.

„Šiuo metu pasaulyje sparčiai auga maisto kainos. Pernai Jungtinių Tautų maisto indeksas rodė maždaug 29 proc. augimą. Šiuo metu per tris mėnesius kainos dar pakilo kažkur apie 15 proc. ir aiškiai matome, kad tas kainų augimas nesustos, nes prasideda laukų apdirbimas. Tam reikia trąšų, degalų. Degalai du kartus brangesni, trąšos kelis kartus brangesnės ir prasidėjo jų trūkumas“, – pažymi R. Rudzkis.

ELTA primena, kad vartotojų kainos euro zonoje kovą siekė rekordinius 7,4 proc. Tuo metu Lietuvoje, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), balandį išankstinis metinės infliacijos įvertis sudaro 16,6 proc.