Ekonomistai: infliaciją kelia itin brangstantis maistas, vasarą ji pasieks 20 proc.

Rekordinei infliacijai Lietuvoje vis didesnės įtakos turi vidiniai procesai, ypač maisto kainų augimas – jis yra spartesnis nei kitur Europoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad skaičiai atspindi netipinį laikotarpį ir jų bijoti nereikėtų.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 proc. – didžiausia nuo 1996 metų.  

„Mūsų infliaciją sudaro du šaltiniai: išorinis – dėl geopolitinių įvykių – ir vidinis – iš dalies jaučiamas ir per maisto kainų augimą, kuris atlieka vis didesnį vaidmenį. Tas augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje ir kelia labai daug klausimų, kai kurie produktai Lietuvoje smarkiai brangsta, kai kitur kainos taip nekyla. Vidinis spaudimas vis didėja“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, toks spartus kainų kilimas nėra ilgalaikis reiškinys, o atskiri produktai brangsta dėl specifinių aplinkybių.

„Toks kainų šuolis tikrai nėra tvarus, kai kurių maisto produktų kainos kyla tiesiog dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, bulvės per metus brango labiau nei per pastaruosius 20 metų, daržovių, pieno rinkoje vyksta fenomenai. Klausimas, kiek ilgai tai išsilaikys“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

„INVL Asset Management“ ekonomistė I. Genytė-Pikčienė mano, kad aukšta infliacija atspindi netipinį laikmetį, o Lietuvoje ją pirmiausiai lemia išoriniai veiksniai, ypač padidėjusios energetikos kainos.  

„Pagal infliacijos tempus esame sugrįžę į praėjusį amžių ir tai savaime demonstruoja, koks netipinis šiuo metu yra laikotarpis, aplinkybės yra netipinės ir visą šį infliacijos šuolį iš principo lemia importuojami veiksniai, įsismarkaujantys nuo praėjusių metų rudens, o Rusijos pradėtas karas Ukrainoje juos tik dar labiau paaštrino. Visų pirma – energetinių nešėjų kainų šuolis, kurio impulsas, žinia, per prekių ir paslaugų pridėtines vertes iki galutinio vartotojo nuvilnija labai plačiai“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak Ž. Maurico, kainų kilimas taip pat atspindi tam tikrą elgseną, kai bandoma pasinaudoti bendromis tendencijomis, tačiau analitikas tokią taktiką vadina pavojinga.

Realiai infliacijos piko sulauksime maždaug rugpjūtį, tai yra antroje vasaros pusėje.

„Manau, kad tie, kurie planavo kelti kainas, daro tai dabar, kol dar nėra recesija, o bendras kainų lygis yra didelis. Gal tokius sprendimus net labiau lemia psichologinis veiksnys: visi kelia – ir aš keliu. Tai ir yra pavojingiausia, dėl to centriniai bankai ir imasi kelti palūkanas“, – sakė Ž. Mauricas.

Infliacija piką pasieks liepą, ji gali siekti 20 proc.

Ž. Mauricas mano, kad infliacija Lietuvoje artimiausiu metu gali kilti dar labiau, o piką pasieks tik liepą.

„Vidinės infliacijos ratukui įsisukus gali būti, kad aukšta infliacija dar išliks kurį laiką, o piką galbūt pasieksime liepą. Vis dėlto išlieka tikimybė, kad kitų metų viduryje tikriausiai turėsime defliaciją“, – teigė Ž. Mauricas.

I. Genytė-Pikčienė mano, jog atokvėpio galima tikėtis rudenį, nes infliacija ims mažėti dėl palyginamosios bazės, o metinis didėjimas nebus toks didelis.

„Dabartiniai skaičiai atrodo labai įspūdingi neigiama prasme, bet kol veikia žema praėjusių metų palyginamoji bazė, tai matyt, nereikėtų jų labai bijoti. Infliacija nagus pradėjo rodyti pernai rudenį, todėl šiemet rudenį metinio prieaugio skaičius ims mažėti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad vasarą metinė infliacija Lietuvoje viršys 20 proc.

„Manau, kad 18,5 proc. metinės infliacijos lygis Lietuvoje – ne pabaiga. Labai tikėtina, kad metinės infliacijos tempas Lietuvoje vasarą pasieks 20 proc. Kol kas būtų per anksti kalbėti apie infliacijos piką – manau, kad vasaros pradžioje infliacija Lietuvoje spartės“, – komentare BNS sakė bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas.

Pasak jo, taip nutiks dėl kelių aspektų: pirma – Kinijai švelninant ribojimus Šanchajuje ir Pekine, augs naftos vartojimas ir kaina, o kartu ir degalų kainos Lietuvoje, antra – Europai nuimant brangų pavasario derlių sparčiai augs maisto kainos.

„Realiai infliacijos piko sulauksime maždaug rugpjūtį, tai yra antroje vasaros pusėje, ir jį lems bazės efektas – tas aspektas, kad kuo arčiau būsime iki metų pabaigos, tuo labiau šių metų kainas lyginsime su sparčiai augusiomis praėjusių metų antro pusmečio kainomis“, – teigia A. Izgorodinas.

Ekonomistai, be to, pastebi, kad liepą infliacija šoktels ir dėl maždaug 40 proc. išaugsiančių elektros ir dujų kainų gyventojams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kazin kur

kazin kur portretas
jie meta tuos produktus, eiciau pasirinkti, jei ne man tai mano suniui tiktu, nes dabar maximoj tuos pasenusius produktus isparduoda 50% pigiau

Pil.

Pil. portretas
Jau dabar metą lauk verslininkai maisto produktus , bet kainų nemažina.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių