- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
-
Ekonomistas: kainas degalinėse gali stabilizuoti „laukinė korta“
2 Eur už litrą A.95 benzino perkopusios kainos degalinėse nestabdo pagreičio: jos ir toliau auga. „Ar bus tam pabaiga ir ties kuria riba?“ – apie tai teiravomės ekonomisto Mariaus Dubnikovo.
Kai kuriose degalinėse Kaune trečiadienį litras A95 benzino jau kainavo 2,119 Eur, litras dyzelino – 1, 989 Eur.
Situaciją ir tendencijas degalų rinkoje „Kauno dienai“ komentavęs ekonomistas M. Dubnikovas pabrėžė, jog degalų rinka pastaruoju metu ypač nestabili, sujaukta, nenuspėjama.
„Pagrindinė spartaus brangimo priežastis yra naftos kainų pakilimas – prieš gerus metus naftą kainavo gerokai pigiau. Degalus reikšmingai brangina ne tik naftos kainų įtaka. Labai svyruoja pačių degalų rinka, nes Rusija yra ne tik pačios naftos, bet ir perdirbtos naftos produktų – benzino, dyzelino – tiekėja. Pakankamai rimtas tokios produkcijos tiekėjas yra ir Baltarusija. Savo kaina duoda ir rusiškai naftai Europoje taikomas embargas. Dar nepamirškime, kad Lietuvoje buvo padidintas akcizas dyzelinui. Visos šios aplinkybės lemia, kad turime tuos du eurus už litrą“, – degalų kainų didėjimo priežastis vardijo M. Dubnikovas.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Paklaustas, ar galėtų prognozuoti, ties kuriuo tašku kainų didėjimas bent kurį laiką stabilizuosis, ekonomistas kalbėjo apie nežinia kada iškrisiančią „laukinę kortą“.
„Svarstant, kada kaina galėtų stabilizuotis, reikia pabrėžti, kad nafta nėra rinkos prekė absoliučiąja prasme. Nėra taip, kad tik rinka nustatinėja jos kainas. Mes juk turime šioje srityje žaidėją – naftą eksportuojančių šalių organizaciją OPEK, kuri iš esmė yra kartelis. Kartelis bet kurią akimirką gali nuspręsti padidinti naftos gavybą, bet atspėti, kada gali būti tokie nutarimai, nėra jokių šansų. Tačiau kartelis yra suinteresuotas rinkos stabilumu, todėl kažkuriame taške, nesakau, kad šiame, bet jei kainos dar aukščiau kiltų, jie įsijungtų ir padidintų gavybą, kad kaina būtų stabilizuota, kad eksportuotojai nepatektų į situaciją, kai vartotojai negrįžtamai nusisuks nuo naftos ir naftos produktų. Tai čia yra ta, kaip sakau, nenuspėjama laukinė korta, kuri kažkuriuo momentu turėtų iškristi.
M. Dubnikovo pastebėjimais, didėjančiomis kainomis vairuotojus nuolat gluminančios degalinės šioje situacijoje nepiktnaudžiauja ir nesiekia išspausti maksimaliai daugiau naudos.
Degalus reikšmingai brangina ne tik naftos kainų įtaka.
„Pati palankiausia situacija degalinėms yra tada, kai kainos stabilios. Pirma, lenktyniavimas su kainomis yra labai rizikingas, antra, didėjant kainoms vartojimas ilgainiui mažėja ir vis mažiau litrų gali būti parduodama. Mažiau parduodamų litrų reiškia, kad mažiau klientų atvažiuoja į degalinę, o degalinių verslas nėra tik degalų pardavimas. Pavyzdžiui, kai kurios degalinės daugiau uždirba iš savo parduotuvių, nei iš kuro pilstymo ir jos suinteresuotos turėti kuo daugiau klientų. Todėl aš piktnaudžiavimo nematau. Gal kartais susidaro palankios situacijos, kai nupirkus pigiau ir staiga pakilus kainoms, gali parduoti brangiau. Bet degalinių konkurencija Lietuvoje yra pakankamai nuožmi. Tad manau, kalbėti apie piktnaudžiavimą tikrai neverta“, – patikino M. Dubnikovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...