- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą.
„Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna labai tamsūs. Antras pagal gerumą variantas būtų vasaros laikas, nors rytai ir būtų tamsūs žiemą, bet jie būna tamsūs tik nepilnus keturis mėnesius, darant prielaidą, kad vidutiniškai žmonės keliasi nuo 7 val. ryto ir būna aktyvūs iki 23 val. vakaro (...). O žiemos laikas būtų pats blogiausias: nors žiemą rytai būtų šviesesni, visi vakarai būtų tamsesni, tiek žiemą, tiek pavasarį, tiek vasarą“, – Eltai teigė ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat pabrėžė, kad laiko persukimas yra politinis klausimas.
„Apklausos rodo, kad didžioji dalis žmonių palaikytų vasaros laiką, bet iššūkis yra tai, kad laiko persukimas yra politiškas klausimas. Nes vasaros laikas būtų toks pat kaip Rytų kaimynių ir, aišku, politiškai mes to nenorime. Kadangi suomiai neabejotinai įsivestų žiemos laiką, tikėtina, ir Estija tai padarytų, tad ir mes turėtume žiemos laiką. Jeigu nenorime turėti žiemos laiko, geriausia išeitis mums būtų laiką persukti“, – tikino jis.
Anot ekonomisto, įvedus žiemos laiką Lietuvoje derėtų pagalvoti ir apie viešųjų įstaigų darbo laiko keitimą.
Žygimantas Mauricas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„(Įvedus žiemos laiką – ELTA) faktiškai visa Europa būtų vienoje laiko zonoje. (...) Iš tiesų tas laikas galėtų būti ir žiemos, bet tada reikėtų pakeisti daugumos viešųjų įstaigų laiką, jį paankstinti. Nes laikas Lietuvoje gali būti ir visos Europos laikas“, – Eltai kalbėjo jis.
Ž. Mauricas teigė, kad žiemos laiko įvedimas galėtų pakenkti laisvalaikio paslaugų sektoriui bei sutrumpinti žmonių laisvalaikį.
„Ekonomine prasme žiemos laikas tikrai nepatiktų laisvalaikio paslaugų sektoriui, restoranams, nes sutrumpėtų šviesus paros metas, ir atitinkamai žmonės galbūt mažiau laiko leistų laisvalaikio leidimo vietose, nes labai greitai temtų. Kitas dalykas, aišku, sveikata, nes žmonės grįžę iš darbų dar nori kažkur pabėgioti, pasportuoti. Tikėtina, kad jie skirtų tam mažiau laiko. Manau, kad (laiko persukimo ir vasaros laiko – ELTA) naudų yra labai daug, o žiemos tik vienintelė – tai, kad keletą mėnesių yra šviesūs rytai žiemą“, – sakė jis.
EK 2018 metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
Už tai, kad sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais, Europos Parlamentas (EP) balsavo pernai kovo 26 dieną.
Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parama neįgaliesiems: ką svarbu žinoti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokia parama, kompensacijos ar subsidijos priklauso žmonėms su negalia ir kur kreiptis, norint jas gauti ar apie tai sužinoti plačiau. ...
-
Verslui paskirstyta 34,3 mln. eurų paramos1
Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino dar 2,6 mln. eurų dydžio paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, tad iš viso iki penktadienio verslui jau patvirtinta 23,3 mln. eurų subsidijų, parama paskirstyta 10 868 įmonėms, pr...
-
Lietuvos bankas: per antrąjį karantiną darbo rinka paveikta mažiau
Nors spartų, 12,2 proc. atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, nemaža dalis privataus sektoriaus įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o tebeegzistuojantis jų ...
-
VMI: nesavarankiškos įmonės jau gali teikti paraišką gauti subsidiją
Nuo penktadienio nesavarankiškos įmonės, nukentėjusios dėl pandemijos, gali teikti paraišką dėl subsidijos, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). ...
-
Lietuvos bankas: finansinis turtas bus valdomas klimato kaitos ir investavimo principais
Lietuvos bankas numato pertvarkyti finansinio turto investicijų portfelį pagal bendrus Eurosistemos sutartus klimato kaitos ir atsakingo investavimo principus, praneša Lietuvos bankas. ...
-
G. Skaistė: pelno mokesčio lengvatos poveikis biudžetui – dar neaiškus
Nors valdantieji šią savaitę paskelbė siekiantys išlaikyti poros metų laikotarpį be naujų mokesčių ar lengvatų, prezidentas Gitanas Nausėda, prieš dvi savaites pasiūlęs taikyti pelno mokesčio lengvatą 8 proc. atlyginimus keli...
-
Ekonomistas: savivaldybės pakankamai subrendo, kad galėtų skolintis atviroje rinkoje
Savivaldybėms turėtų būti suteikiama daugiau finansinio savarankiškumo leidžiant skolintis ne tik valstybės lygmeniu, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ne visos savivaldybės yra pasiruošusios sava...
-
Akcija „Lydeka“ Kaune: aplinkosaugininkai pažeidimus skaičiuoja dešimtimis2
Vakar Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais vykdė akciją „Lydeka 2021“: patikrino 215 žvejų ir nustatė 28 pažeidimus. ...
-
Ekonomistas: užsitęsęs karantinas kol kas mažai paveikė Lietuvos vartotojų lūkesčius
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad užsitęsęs karantinas kol kas mažai paveikė Lietuvos vartotojų lūkesčius, tačiau jam tęsiantis didėja tikimybė, kad vartotojai pradės bloginti savo finansų padėties, darbo ri...
-
Statybų ir renovacijos sektorių laukia pokyčiai: keis reguliavimą, orientuos į ES standartą3
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išei...