- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kainos auga beprotišku greičiu – brangsta viskas. Ir nors šiemet didėja minimali mėnesio alga, neapmokestinamų pajamų dydis, pensija – dosnesnių išmokų sulauks vieniši asmenys, tai neišgelbės nuo lenktynių su kylančiomis kainomis. Tačiau ekonomistai meldžiasi, kad mūsų šalis nepasektų Lenkijos pavyzdžiu, praneša „Žinių radijas“.
„Prieš kelis mėnesius buvo galima labai aiškai identifikuoti, kad didžioji dalis infliacijos buvo susijusi su energetiniais ištekliais – šildymu, elektra, dujomis. Jau gruodžio mėnesį matėme, kad metinė infliacija lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus yra padidėjusi maždaug dešimtadaliu. Tai – ir daugelis maisto produktų, ir laisvalaikio, sveikatingumo ir švietimo paslaugos. Infliacija tapo daug platesnio masto. Jeigu iš tiesų atrodė, kad tai – tik energetinių išteklių problema, tai dabar, akivaizdu, kad daugelis įmonių matydamos ir didėjančias darbo sąnaudas, didėjančias energetinių išteklių sąnaudas, pabrangusį transportavimą bei daugelį žaliavų įstūmė į tokią situaciją, kur nebegali neperkelti didėjančių sąnaudų galutiniams vartotojams. Nes pastaruosius penkerius metus infliacija nebuvo didelė – siekė apie tris procentus“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau, kai 2021 metais viskas sugriuvo į vieną vietą, nerasdamos išeičių ilgą laiką nedidintas fiksuotas kainas pakėlė net telekomunikacijų bendrovės. Bet tai esą ne tik Lietuvos problema. Toks reiškinys vyrauja visoje Europos Sąjungoje – vienur infliacija didesnė, kitur – mažesnė.
„Objektyvių priežasčių (brangti – „Kauno diena“) tikrai buvo. Įmonės, kurios nėra branginusios savo kainos, už kurią perka elektros energiją, gruodžio mėnesį mokėjo beveik dešimt kartų didesnę kainą už elektros energiją. Pamačius tokias sąskaitas turbūt nekilo daug klausimų, ką su jomis daryti. Vienintelė išeitis yra, aišku, perkelti bent dalį sąnaudų galutiniams vartotojams“, – detalizavo pašnekovas.
Pasak N. Mačiulio, matomas klestėjimo laikotarpis, kurį prigesins kainų augimas, nes dabar gyventojams esą kaina rūpi mažiau už galimybę kuo greičiau gauti prekę ar paslaugą.
Statistika rodo, kad esančių absoliučiame skurde Lietuvoje yra mažiau nei dešimtadalis – apie 200 tūkst. gyventojų. Būtent pastarieji negali kalbėti apie gerėjančias sąlygas, nes bet koks – elektros, dujų ar kitoks pabrangimas yra skausmingas. Jiems suteikiamos kompensacijos, tačiau tai neužtikrina gyvenimo orumo.
„Jei Lietuvoje kainos kils sparčiau nei kaimyninėse ar kitose Europos Sąjungos valstybėse, prarasime konkurencingumą. Ir tuomet mūsų prekių ir paslaugų sukuriamų nebenorės pirkti pirkėjai kitose pasaulio rinkose“, – aiškino ekonomistas.
„Jei kalbėtume apie pavojingas tendencijas, kurias įžvelgiame, tai žvelgiant į tai, kad pasaulyje globaliai pabrangusios žaliavos, energetika, infliacija keliauja į prekes ir paslaugas. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija daro tam tikrus veiksmus: mažina mokesčius – pusmečiui sumažino PVM maistui, degalams. Jie dar turi galimybę devalvuoti savo kursą, kas kartas nuo karto padaroma. Šie dalykai rodo, kad be tam tikros pagalbos valstybiniame lygyje, šiuos laikotarpius bus sunku išgyventi antro greičio Lietuvai (gaunantiems mažiausias pajamas – „Kauno diena“). Dar viena tendencija, kurią mes matome, – jei yra viltis infliaciją pasivyti su augančiais atlyginimais, tai ką kalbėti apie santaupas, kurias žmogus atideda, kai išeis į pensiją ar nutiksiančiam nenumatytam atvejui. Šios santaupos devalvuojasi iki tokio lygmens, kad: dirbau, o nusipirkti nieko negaliu“, – pastebėjo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Išklausęs pastarąją poziciją N. Mačiulis pabrėžė, kad viską, ką daro Lenkija, reikėtų daryti priešingai. „Su siaubu žiūriu į tai, ką daro mūsų kaimyninė šalis ir meldžiuosi, kad Lietuva nenueitų tokiais klystkeliais – tokiu populizmo, radikalizmo keliu, kuriuo nukeliavo Lenkija. Ekonominis valdymas irgi yra visiška nesąmonė. Tai, apie ką kalbėjo A. Vizickas, – valiutos devalvacija yra skurdžių besivystančių valstybių gelbėjimasis nuskurdinant gyventojus dar labiau, nes nuvertėja jų santaupų perkamoji galia. Tai dar labiau padidina infliaciją, nes brangsta visos importuojamos prekės, importuojami energetiniai ištekliai. Ačiū Dievui, kad Lietuva neturi valiutos, kurią galėtų devalvuoti. Tokie dalykai kaip mokestinės lengvatos ir nuskurdina valstybės finansus. Tokiais atvejais tampa neįmanoma mokėti adekvataus atlyginimo nei mokytojui, nei gydytojui, nei teisėjui, nei kitiems“, – kritikos negailėjo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad su lengvatomis nevertėtų žaisti per daug. Ir tai, kad Lenkija didelę paklausą bando suvaldyti su mokestinėmis lengvatomis, infliacijos problemos neišsprendžia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: sulaukęs pensinio amžiaus dirbti svarstytų kas antras lietuvis7
Apklausos rodo, kad sulaukęs pensinio amžiaus svarstytų dirbti ir kas antras žmogus Lietuvoje, bet jų tikslas – išlaikyti užimtumą, o ne užsidirbti. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyva pensija kenkia sveikatai, o darbas pensiniame amžiuje...
-
Apdovanoti žaliausiai perkantieji šalyje
Aplinkos ministerija penktadienį pasveikino 2021 metų žaliųjų viešųjų pirkimų lyderius. Praėjusiais metais žaliausiai pirkusioms valstybės įstaigoms ir įmonėms bei daugiausiai žaliųjų pirkimų laimėjusiems verslo objektams atiteko apli...
-
G. Skaistė atmeta kritiką dėl visuotinio NT mokesčio9
Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta jai tekusią kritiką, kai ketvirtadienį buvo pristatytas siūlymas šalyje įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Nors prezidentas Gitanas Nausėda patį siūlymą vadina „svarstytinu“, ...
-
G. Nausėda: keičiant NT mokestį neturi nukentėti pažeidžiamiausi gyventojai3
Vyriausybei ketinant keisti gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokestį, neturėtų nukentėti labiausiai pažeidžiami gyventojai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Lietuvoje bus rengiami pinigų plovimo prevencijos specialistai3
Plečiantis šalies finansų technologijų (fintech) sektoriui ir išaugus pinigų plovimo prevencijos specialistų poreikiui Lietuvoje bus kuriama nauja jų studijų programa, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Atkirto į prašymus piginti degalus: gal apskritai panaikinti mokesčius, išjungti elektrą?57
Praėjusį mėnesį degalų kainoms perkopus du eurus, o dabar siekiant vieną eurą ir 80 centų, kai kuriems vairuotojams automobilis iš gyvenimo tiesiog išnyks, tad teks rinktis kitas alternatyvas, pranešama LNK reportaže. ...
-
Dalis ūkininkų interpeliacijos K. Navickui nepalaiko1
Seime kitą savaitę planuojant interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) laikosi pozicijos, kad ministras turi likti poste. Sąjungos kreipimęsi pažymima, kad K. Navicką nu&scar...
-
S. Skvernelis: ateitis parodys, ar Užimtumo įstatymo pataisos yra sėkmingos
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis aiškina, kad Seime priimtos Užimtumo įstatymo pataisos yra bandymas sugrąžinti nedirbančius darbingo amžiaus žmones į darbo rinką, kad jie galėtų pajamas užsid...
-
Prezidentas lankysis Vilniaus geležinkelio stotyje, traukiniu vyks į Kauną8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankysis Vilniaus geležinkelio stotyje, traukiniu vyks į Kauną, kur stebės karinės technikos iškrovimą. ...
-
Nepateisinamas elgesys ir savivalė su galvijais užtrauks griežtas sankcijas2
Neplaninio patikrinimo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai apsilankę viename stambiame Kalvarijos rajono ūkyje, po jau pritaikytų sankcijų, susidūrė su retai pasitaikančiu piktybišku ir žiauriu elgesiu su gyv...