- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dosnios valstybės dotacijos nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms dar nesibaigia. Ar ne metas užsukti pinigų kranelį, kas yra spardomos skardinės principas ir kaip mūsų vartojimas gali padėti ekonomikai, LNK klausė ekonomisto Žygimanto Maurico.
Karantino laikotarpiu labai ilgai buvo skųstasi, kad valstybė nemeta jokio gelbėjimosi rato, bet kai metė, panašu, kad metė rimtą, nes Valstybės kontrolės auditas paskaičiavo, kad įmonėms išmokėti 309 mln. eurų. 2 tūkst. įmonių vis dar yra prastovose.
Anot Ž. Maurico, šiandieninė rinkos situacija – labai gera: „Rinka yra užpilta ekonomikos gelbėjimui skirtų pinigų. Pavyzdys: praeitais metais bankrotų skaičius buvo du kartus mažesnis negu užpraeitais metais. Užpraeitais metais turėjom 1600 bankrotų, o praeitais metais – mažiau nei 800. Šių metų pirmą pusmetį, panašu, kad turėsime dar mažiau. Tai iš tikrųjų ta banga yra labai didelė, užliejusi didelę dalį įmonių. Pamatysime, kas maudysis be kelnaičių, kai ta banga nuslūgs“.
„Formaliai iki rugsėjo 1 d. bus mokamos subsidijos įmonėms. Panašu, kad tų bankrotų skaičius negali būti du kartus mažesnis amžinai. Kadangi veiks suspaustos spyruoklės principas, tikėtina, kad mes tų bankrotų turėsime netgi daugiau, nei turėjome įprastai“, – aiškino ekonomistas.
Pamatysime, kad dalis įmonių piktnaudžiavo ta parama, dalis įmonių tyčinį bankrotą skelbs.
Kaip jis teigė, „principas buvo toks, kad geriau daugiau paramos skirti negu mažiau, tam, kad pandemijos įkarštyje nesusikurtume sau dar vienos problemos – ekonominės krizės, bankrotų krizės. Tie bankrotai buvo nukeliami į ateitį kiek įmanoma daugiau“.
Tačiau esą ateityje, kai subsidijos nebebus mokamos, bus visko: „Pamatysime, kad dalis įmonių piktnaudžiavo ta parama, dalis įmonių tyčinį bankrotą skelbs, nes pamatys, kad su ta visa įsipareigojimų kupra neapsimoka tęsti veiklos. Bus įvairių variantų. Deguto medaus statinėje mes neišvengiamai turėsime, bet, kaip minėjau, ir buvo toks principas – paramos geriau daugiau negu mažiau“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Esą jeigu ateis dar vienas karantinas ir reikės vėl gelbėti įmones, teks priimti nelengvų sprendimų: „Įmonės, kartais vadinamos zombiais, kurios realiai yra palaikomas tik subsidijų, nebeturi jokios ateities popandeminiam pasauly. Ir daug kas pasikeis pandemijos metu. Galbūt netgi ir įmonė, kuri būtų buvusi pakankamai pelninga, pasikeitus realijoms nebebus pelninga. Tarkim, išpopuliarėjusi internetinė prekyba turbūt daugelį įvarys į kampą, iš kurio tos įmonės nebeišeis. Iš tikrųjų sprendimai tikrai bus nelengvi: ar atidėti tą bankrotų skaičių toliau į 2022 ar 2023 metus, ar visgi realybei pažiūrėti į akis“, – teigė ekonomistas.
„Aš siūlau kiek įmanoma labiau atlaisvinti karantino ribojimus, kiek tai leidžia epidemiologinė situacija, ypač kai mes turime jau pakankamai įsibėgėjusią vakcinacijos kampaniją. Kuo toliau, tuo daugiau tų įmonių-zombių ir tuo neefektyviau naudojamos valstybės lėšos“, – sakė jis.
Shutterstock nuotr.
Šiuo metu daugiausia paramos sulaukia „laisvalaikio paslaugos, prekybos sektorius, viešasis transportas, netgi pramonė ir kiti sektoriai“, – vardijo Ž. Mauricas.
Anot jo, tai, kad vieni sektoriai gauna paramą, o kiti – ne, iškraipo konkurenciją: „Niekas nesitikėjo, kad tos dotacijos truks tiek ilgai. Kada buvo kalba apie karantiną, galvojo, kad truks du, tris ar keturis mėnesius, bet truko aštuonis mėnesius. Ir dar ne pabaiga. Gali būt, kad dar reikės kažkokių ribojimų rudenį. Tai iš tikrųjų situacija yra nepaprasta, neturėjome mes dar istorijoj niekada tokios situacijos. Paskatų sistema tikrai yra labai išsikraipiusi. Gali būti to neteisingumo pakankamai daug“.
„Šiuo metu, vertindamas bendrą ekonominę situaciją, manyčiau, kad reikėtų tos paramos siūlą suvynioti atgal, nes yra labai svarbūs du dalykai: laiku pradėti paramą teikti ir laiku nutraukti ją. Dažniausiai, ypač politikai, nesiryžta jos nutraukti, nes tada tu susiduri su tais iššūkiais, kurie neišvengiami. Kol kranelis paskolų atsuktas, kol visi žiūri pro pirštus, yra labai didelė paskata tuos pinigus skolintis“.
Tačiau tų paskolų kranelio užsukimas Lietuvoje, anot ekonomisto, šiek tiek pavėluotas: „Galbūt mes užsižaidėme tiek su pačio karantino ribojimais, tiek su ekonomikos skatinimu. Ne tik šiais metais, bet ir praeitais mes matėme, kad to skatinimo per daug ir dėl to Lietuvoje tiek šiais metais, tiek praeitais, tiek ir kitais metais biudžeto deficitas bus didžiausias iš viso regiono šalių – didesnis nei Baltijos šalyse, Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Ir tai jau nėra labai geras signalas, nes neapibrėžtumo laikotarpiu svarbiausia neišsiskirti iš minios. Dažniausiai tas, kuris išsiskiria, sulaukia daugiausia neigiamo dėmesio. Aš nenorėčiau, kad Lietuva atsidurtų į tokią situaciją“.
Paprasti vartotojai, kaip sakė Ž. Mauricas, irgi gali prisidėti prie ekonomikos situacijos gerinimo: „Visų pirma reikia nepamesti galvos, nepasiduoti tam naratyvui, kad kainos kyla ir tai normalu, nes tikrai taip nėra. Kiekvienas turėtų būti atsakingas, žiūrėti į kainas, lyginti, per daug neišlaidauti, nes verslas gali tuo pasinaudoti. Bet tai būtų trumpalaikė pergalė, nes mes prarastume tarptautinį konkurencingumą. Tarkim, Lenkija, dabar, kol uždaryta laikinai, tai mes dar turim vieną situaciją, o kai atsidarys... Skirtumas kainų tarp Lenkijos ir Lietuvos praeitais metais išaugo iki rekordinio lygio – 17 procentų. Tai yra tam tikrų pavojų“.
Ekonomistas taip pat patarė pirkti iš smulkiųjų verslininkų, mažų parduotuvėlių ar restoranų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...