Karantino laikotarpiu labai ilgai buvo skųstasi, kad valstybė nemeta jokio gelbėjimosi rato, bet kai metė, panašu, kad metė rimtą, nes Valstybės kontrolės auditas paskaičiavo, kad įmonėms išmokėti 309 mln. eurų. 2 tūkst. įmonių vis dar yra prastovose.

Anot Ž. Maurico, šiandieninė rinkos situacija – labai gera: „Rinka yra užpilta ekonomikos gelbėjimui skirtų pinigų. Pavyzdys: praeitais metais bankrotų skaičius buvo du kartus mažesnis negu užpraeitais metais. Užpraeitais metais turėjom 1600 bankrotų, o praeitais metais – mažiau nei 800. Šių metų pirmą pusmetį, panašu, kad turėsime dar mažiau. Tai iš tikrųjų ta banga yra labai didelė, užliejusi didelę dalį įmonių. Pamatysime, kas maudysis be kelnaičių, kai ta banga nuslūgs“.

„Formaliai iki rugsėjo 1 d. bus mokamos subsidijos įmonėms. Panašu, kad tų bankrotų skaičius negali būti du kartus mažesnis amžinai. Kadangi veiks suspaustos spyruoklės principas, tikėtina, kad mes tų bankrotų turėsime netgi daugiau, nei turėjome įprastai“, – aiškino ekonomistas.

Pamatysime, kad dalis įmonių piktnaudžiavo ta parama, dalis įmonių tyčinį bankrotą skelbs.

Kaip jis teigė, „principas buvo toks, kad geriau daugiau paramos skirti negu mažiau, tam, kad pandemijos įkarštyje nesusikurtume sau dar vienos problemos – ekonominės krizės, bankrotų krizės. Tie bankrotai buvo nukeliami į ateitį kiek įmanoma daugiau“.

Tačiau esą ateityje, kai subsidijos nebebus mokamos, bus visko: „Pamatysime, kad dalis įmonių piktnaudžiavo ta parama, dalis įmonių tyčinį bankrotą skelbs, nes pamatys, kad su ta visa įsipareigojimų kupra neapsimoka tęsti veiklos. Bus įvairių variantų. Deguto medaus statinėje mes neišvengiamai turėsime, bet, kaip minėjau, ir buvo toks principas – paramos geriau daugiau negu mažiau“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Esą jeigu ateis dar vienas karantinas ir reikės vėl gelbėti įmones, teks priimti nelengvų sprendimų: „Įmonės, kartais vadinamos zombiais, kurios realiai yra palaikomas tik subsidijų, nebeturi jokios ateities popandeminiam pasauly. Ir daug kas pasikeis pandemijos metu. Galbūt netgi ir įmonė, kuri būtų buvusi pakankamai pelninga, pasikeitus realijoms nebebus pelninga. Tarkim, išpopuliarėjusi internetinė prekyba turbūt daugelį įvarys į kampą, iš kurio tos įmonės nebeišeis. Iš tikrųjų sprendimai tikrai bus nelengvi: ar atidėti tą bankrotų skaičių toliau į 2022 ar 2023 metus, ar visgi realybei pažiūrėti į akis“, – teigė ekonomistas.

„Aš siūlau kiek įmanoma labiau atlaisvinti karantino ribojimus, kiek tai leidžia epidemiologinė situacija, ypač kai mes turime jau pakankamai įsibėgėjusią vakcinacijos kampaniją. Kuo toliau, tuo daugiau tų įmonių-zombių ir tuo neefektyviau naudojamos valstybės lėšos“, – sakė jis.

Shutterstock nuotr.

Šiuo metu daugiausia paramos sulaukia „laisvalaikio paslaugos, prekybos sektorius, viešasis transportas, netgi pramonė ir kiti sektoriai“, – vardijo Ž. Mauricas.

Anot jo, tai, kad vieni sektoriai gauna paramą, o kiti – ne, iškraipo konkurenciją: „Niekas nesitikėjo, kad tos dotacijos truks tiek ilgai. Kada buvo kalba apie karantiną, galvojo, kad truks du, tris ar keturis mėnesius, bet truko aštuonis mėnesius. Ir dar ne pabaiga. Gali būt, kad dar reikės kažkokių ribojimų rudenį. Tai iš tikrųjų situacija yra nepaprasta, neturėjome mes dar istorijoj niekada tokios situacijos. Paskatų sistema tikrai yra labai išsikraipiusi. Gali būti to neteisingumo pakankamai daug“.

„Šiuo metu, vertindamas bendrą ekonominę situaciją, manyčiau, kad reikėtų tos paramos siūlą suvynioti atgal, nes yra labai svarbūs du dalykai: laiku pradėti paramą teikti ir laiku nutraukti ją. Dažniausiai, ypač politikai, nesiryžta jos nutraukti, nes tada tu susiduri su tais iššūkiais, kurie neišvengiami. Kol kranelis paskolų atsuktas, kol visi žiūri pro pirštus, yra labai didelė paskata tuos pinigus skolintis“.

Tačiau tų paskolų kranelio užsukimas Lietuvoje, anot ekonomisto, šiek tiek pavėluotas: „Galbūt mes užsižaidėme tiek su pačio karantino ribojimais, tiek su ekonomikos skatinimu. Ne tik šiais metais, bet ir praeitais mes matėme, kad to skatinimo per daug ir dėl to Lietuvoje tiek šiais metais, tiek praeitais, tiek ir kitais metais biudžeto deficitas bus didžiausias iš viso regiono šalių – didesnis nei Baltijos šalyse, Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Ir tai jau nėra labai geras signalas, nes neapibrėžtumo laikotarpiu svarbiausia neišsiskirti iš minios. Dažniausiai tas, kuris išsiskiria, sulaukia daugiausia neigiamo dėmesio. Aš nenorėčiau, kad Lietuva atsidurtų į tokią situaciją“.

Paprasti vartotojai, kaip sakė Ž. Mauricas, irgi gali prisidėti prie ekonomikos situacijos gerinimo: „Visų pirma reikia nepamesti galvos, nepasiduoti tam naratyvui, kad kainos kyla ir tai normalu, nes tikrai taip nėra. Kiekvienas turėtų būti atsakingas, žiūrėti į kainas, lyginti, per daug neišlaidauti, nes verslas gali tuo pasinaudoti. Bet tai būtų trumpalaikė pergalė, nes mes prarastume tarptautinį konkurencingumą. Tarkim, Lenkija, dabar, kol uždaryta laikinai, tai mes dar turim vieną situaciją, o kai atsidarys... Skirtumas kainų tarp Lenkijos ir Lietuvos praeitais metais išaugo iki rekordinio lygio – 17 procentų. Tai yra tam tikrų pavojų“.

Ekonomistas taip pat patarė pirkti iš smulkiųjų verslininkų, mažų parduotuvėlių ar restoranų.