Apie tai plačiau papasakojo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

– Yra kelios priežastys, kurios nemažai pakėlė Lietuvos BVP antrą šių metų ketvirtį. Reikia prisiminti, kad 2020 m. antrąjį ketvirtį dvejiems mėnesiams „Orlen“ naftos perdirbimo gamykla buvo uždaryta dėl planinių remonto darbų. Tai turėjo įtakos daug mažesnėms pramonės apimtims ir sumažino BVP. Dar svarbiau yra tai, kad antrą šių metų ketvirtį buvo milžiniškos valstybės investicijos į infrastruktūrą, kelius, tiltus, elektros tiekimo infrastruktūrą. Inžinerinių tinklų statybos siekė vien 45 proc. ir sudarė daugiau nei pusę visų statybų. Vien tai pridėjo vieną procentinį punktą prie BVP augimo. Dar viena priežastis yra tai, kad buvo teigiama įtaka iš grynojo eksporto. Čia tokie techniniai niuansai, kurie pakėlė ir labai pagražino Lietuvos BVP. Bet jei žiūrėtume į mažmeninės prekybos tendencijas, tai rugpjūčio pramonės duomenys atrodo baisokai, švelniai tariant. Nenustebčiau, jei trečią šių metų ketvirtį matysime vėl Lietuvos BVP sumažėjimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal jau yra kažkokių abstrakčių gairių, kaip trečiasis ketvirtis atrodys?

– Pats geriausias rodiklis yra pramonės apimtys ir dirbamoji gamyba. Tas nuosmukis, kurį stebime nuo šių metų pradžios, tęsiasi. Rugpjūtį apdirbamoji pramonė yra maždaug dešimtadaliu mažesnė nei buvo prieš metus. Ne visų pramonės šakų apimtys mažėja, bet sumažėjo naftos produktų, baldų, medienos gamyba. Gamintojai šiemet vartoja daug mažiau prekių ir vartojo kur kas daugiau paslaugų. Žmonės labiau rinkosi restoranus, keliones, koncertus, pramogas, patirtis. Tačiau tuo pačiu metu yra daug mažiau sudaromų sandorių nekilnojamojo turto rinkoje, statoma mažiau namų, tai mažiau reikia ir baldų, namų apyvokos priemonių. Matome besikeičiančią vartojimo struktūrą. Žiūrint į pramonės duomenis, į nekilnojamojo turto sandorių skaičių, į atlyginimų tendencijas, matome, kad kol kas nepaisant gero antrojo ketvirčio, negalima sakyti, kad Lietuva grįžo į tvarios ekonomikos augimo kelią.

Negalima sakyti, kad Lietuva grįžo į tvarios ekonomikos augimo kelią.

– Taip pat didžiausias užimtumo augimas buvo fiksuotas Lietuvoje.

– Darbo rinka, užimtumo lygis, atlyginimų augimas yra ta šviesi ekonomikos dalis. Matome, kad Lietuvoje užimtumo lygis beveik rekordinis, didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Taip pat matome vidutinio atlyginimo augimą. Daugelis darbuotojų, kurie nori ir gali dirbti, nepasakytų, kad Lietuvoje buvo recesija ar kad pramonė susiduria su rimtais iššūkiais. „Sodros“ duomenys rodo, kad dalis darbuotojų prarado darbą per pirmą ketvirtį, atsirado daugiau tų, kurie gauna bedarbio išmokas, bet tai nėra visuotinė, neigiama tendencija. Metinė infliacija labai sumažėjo. Per paskutinius mėnesius matome netgi prekių kainų mažėjimą. Tikėtina, kad metų pabaigoje net ir mažmeninės prekybos augimas gali būti fiksuotas. Daugiausiai nerimo kelia eksporto rinkos ir palūkanų normų kėlimas, kurį vykdo Europos Centrinis Bankas.

– Net penktadaliui įmonių statybų sektoriuje gresia bankrotas. Ar galima sakyti, kad statytojai kartu su pramoninkais atsidūrė pavojingoje vietoje? Kiek tai gali paveikti kitus sektorius?

– Vieni statytojai gyveno iš gyvenamosios paskirties statybų. Čia iš tikrųjų matome štilių, statybų apimtys traukiasi. Mažėjant būsto įperkamumui, mažėja ir pasiūla. Inžinerinių tinklų, kelių, infrastruktūros statybose veiksmas nesumažėjo, įmonės toliau klesti. Negalima sakyti, kad visos įmonės susiduria su iššūkiais. Kai kurioms yra sudėtingiau. Nereikėtų nustebti, jei per artimiausią pusmetį matysime daugiau bankrotų ir didėjantį nedarbo lygį.