„Čia yra labai akivaizdi, labai reali grėsmė. Visi suprantame, kad elektros kaina dabar yra pagrindinis visų verslų skaudulys – reikia mokėti liepos sąskaitas, rugpjūčio, rugsėjo sąskaitos bus dar didesnės. Šioje vietoje, kadangi kol kas parama koncentruojama vartotojams, o ne verslui, tikėtina, kad po kelių mėnesių gali būti labai skaudūs pokyčiai“, – ketvirtadienį LRT televizijai bankrotų didėjimo riziką komentavo T. Povilauskas.

Augantį bankrotų skaičių, ekonomisto teigimu, lemia energetinių išteklių, žaliavų brangimas, padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas, užsivėrusios Rusijos ir Baltarusijos rinkos. Artimiausiu laikotarpiu, anot jo, reikėtų imtis priemonių, kad bankrotų nebūtų daugiau, nei „normalu rinkos ekonomikai“.

„Turime atskaitos tašką – 2 tūkst. bankrotų prieš pandemiją, tai būtų normalus lygis. Jeigu jį viršijame, akivaizdu, kad valstybės intervencijos, priemonių reikia“, – tikino SEB ekspertas.

„Artimiausiu metu klausimas yra elektros ir dujų kainų normalizavimas, būtent verslui taip pat“, – akcentavo jis.

T. Povilauskas pažymėjo, kad valstybė pirmiausia turėtų padėti įmonėms sušvelninti augančių energijos kainų poveikį, numatyti, kuriems sektoriams artėjant žiemai paramos reiks labiausiai. Ekonomisto nuomone, artimiausią žiemą sudėtingiausia bus smulkiajam verslui ir toms įmonėms, kurios negali perkelti kaštų už energiją vartotojams.

„Stabus verslas vis tiek turi daugiau ir santaupų, didesnę prieigą prie skolinimosi rinkos. O smulkesniam verslui, taip, tikrai nusimato sunkesni laikai artimiausią žiemą, nes pas juos tų „lašinių“ yra gerokai mažiau“, – svarstė T. Povilauskas.

„Žiūrint sektoriais, labiausiai kentės tie, kuriems sunkiausia permesti išaugusias elektros, dujų ar šilumos sąnaudas į galutinę kainą. Klausimas, kiek vartotojai gali mokėti: jei gamybos kontraktas sudarytas fiksuota kaina, yra labai sudėtinga kažką permesti vartotojui“, – kalbėjo jis.

Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį pusmetį bankroto procedūras pradėjo 1,7 karto daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – pirmąjį 2022 m. ketvirtį bankrotai inicijuoti 312 įmonių, o per antrąjį – dar 274.

Anot Departamento, bankrotai pirmąjį pusmetį daugiausia inicijuoti statybų sektoriaus įmonėms, beveik dukart pradėtų bankrotų skaičius išaugo tarp didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugas teikiančių ūkio subjektų.

Anot statistikų, panašiais tempais augo ir apgyvendinimo bei maitinimo bendrovių bankrotų skaičius.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia per pastarąjį pusmetį pradėtų bankrotų – trijų didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus apskrityje skaičiuojami 271, Kauno – 121, Klaipėdos – 83 apie pradėtas bankrotų procedūras paskelbę ūkio subjektai.