– Ar 2019-aisiais gyvenimas žmonėms pagerės vien jau dėl mokesčių reformos? Galima sakyti, kad algos pastebimai pasikeis į didžiąją pusę?

– Pastebimai daugiau negaus, bet ir mažiau negaus, – "Kauno dienai" sakė prof. R.Lazutka. – Tai yra labiau kosmetinis pakeitimas. Kiek padidinama alga, tiek faktiškai padidinamos ir įmokos. Mes, ekonomistai, apie tokią situaciją sakome – nulinis biudžetas. Pinigų neturėtų prarasti nei valstybė ("Sodra"), nei žmogus. Darbdaviui našta sumažėja, bet jis darbuotojui privalo mokėti didesnę algą.

Visose šalyse ir pas mus keičiantis mokesčių mokėjimo tvarkai buvo baiminamasi, ar darbdavys tiek padidins atlyginimus. Na, jie įpareigoti įstatymu tai padaryti. Pavyzdžiui, budėtojas gauna minimumą ir mažiau nesumokėsi, nes šis dydis yra reguliuojamas valstybės. Tačiau yra daug darbų, kai yra pastovi algos dalis ir kintama, priklausanti nuo rezultato. Tarkime, nuo klientų skaičiaus. Pasirenkama sistema, kad darbuotojas labiau stengtųsi, kad kuo daugiau prisidėtų prie sėkmingos įmonės veiklos.

Kylant ekonomikai, valstybė neturėtų mažinti mokesčių. Kaip tik galėtų padidinti.

Ir šiuo atveju sunkiau valstybei sukontroliuoti. Jei žmogus skųstusi, kad pajamos nepadidėjo, kiek turėtų, darbdavys gali atsakyti, jog pasikeitė krūvis ar darbo rezultatai. Todėl darbuotojas ir gauna mažiau, nei priklausytų, aritmetiškai perskaičiavus. Dėl tokių situacijų buvo profsąjungų nuogąstavimų, tačiau vėliau jos patikėjo, kad gal nebus taip daroma, ir nusileido. Kita vertus, neturėtų būti mažinama, nes situacija dėkinga, atlyginimai ir šiaip didėja dėl darbuotojų trūkumo. Reikėtų manyti, kad, mažėjant nedarbui, darbdaviai taip nedarys.

– Kas pasikeis, išskyrus tai, kad pagal tarptautinę statistiką lietuviškas priskaičiuotas atlyginimas pastebimai šoktelės ir nebeatrodys vienas mažiausių ES?

– Na, pavysime Estiją. Tai yra svarbu. Bet žmonių, kurie domisi, ir jų neapgausi. Lyginami atlyginimai ne tik iki mokesčių, bet ir po mokesčių.

Mokesčių reforma buvo daroma dėl psichologinio motyvo, kad žmonės suprastų, jog jie moka "Sodrai", o ne darbdavys. Iki šiol dažnai girdėdavome verslininkus kalbant, kad darbas Lietuvoje labai apmokestinamas, kad verslui labai sunku, nes moka pelno mokestį, pridėtinės vertės mokesčius, akcizą ir "Sodrai". Tai va, dabar darbdaviui bus galima atsakyti: jūs nemokate, nes sumoka darbuotojas. Ir tai yra teisinga, nes tai pagal kilmę yra darbuotojo algos dalis, tik darbovietė įpareigota ją sumokėti "Sodrai". Atsiranda toks aiškumas.

Ir tikimasi, kad darbdaviai dabar nebesiskųs samdydami žmones, kad labai dideli mokesčiai. O darbuotojai matys, kad jiems socialinis draudimas kainuoja, kad nuo jų dydžio priklauso motinystės išmokos ar pensijos. Prof. Raimondas Kuodis primena, kad darbuotojas gali ne taip lengvai sutikti dirbti nelegaliai ar dalį atlyginimo imti vokelyje. Žmogus žinos, kad jei formaliai tos algos negauna, negauna ir tos dalies, kuri sumokama "Sodrai" už jį, o dėl to nukentės pensija. Galima manyti, kai mokėdavo darbdavys, darbuotojas nejausdavo. Tikimasi, kad šie psichologiniai dalykai prisidės prie didesnio skaidrumo, šešėlio mažėjimo.

– Pagal Vyriausybę 2019-aisiais mokesčiai mažėja, o atlyginimai ir pensijos didėja. Kitaip tariant, valstybė gaus mažiau pajamų ir turės daugiau išlaidų. Bet juk niekas iš oro neatsiranda.

– Algos padidės, nes didinamas neapmokestinamas minimumas. Anksčiau jis buvo taikomas iki 1 150 eurų, dabar didinamas iki daugiau nei 2 tūkst. eurų. Todėl valstybė surinks truputį mažiau gyventojų pajamų mokesčio. Tai yra nuostolis, dėl jo mažėja galimybės finansuoti švietimo, medicinos sritis.

Iš "Sodros" nebebus mokama į pensijų fondus, o darbuotojams 1 proc. sumažėja socialinio draudimo mokestis. "Sodra" lyg ir netenka to procento, tačiau dėl didėjančių atlyginimų pinigų turėtų būti surinkta daugiau. Tai ne Vyriausybės nuopelnas, bet augančios ekonomikos. Šiuo metu algos padidėjusios maždaug 9 proc. be jokių mokesčių pasikeitimo. Dėl to "Sodros" pajamos auga, galima didinti ir pensijas. Dabartinė ekonominė situacija tam yra palanki.

– Tačiau Pasaulio bankas gruodžio viduryje paskelbė, kad "po gana saulėto ekonomikos laikotarpio valstybės turėtų atidžiai pasižiūrėti, ar stogas nėra kiauras". O Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ekonomistai žmones perspėjo išlaidaujant prieš šventes nepamiršti, kad kitų metų Kalėdos nebus tokios šviesios kaip šios. Ar politikų lūkesčiai dėl ekonomikos augimo neprasilenkia su laukiančia realybe?

– Aišku, dėl ateities niekas nėra garantuotas. Ekonomika yra cikliška. Jei dešimt metų nėra krizės, tikimybė, kad ji ištiks, yra didesnė. Iš istorijos žinome, kad jos nuolat pasikartoja. Tik niekas tikslaus laiko negali nusakyti, nes ekonominės sistemos tokios sudėtingos. Čia – kaip ir orų negalima nuspėti mėnesiui ar pusei metų į priekį. Žinome, kad birželį bus šilta, bet ar birželio 15-ąją bus griedra ar lietinga, negalime pasakyti. Taip ir ekonomikoje, yra tam tikra grėsmės tikimybė.

Kai ekonomika nuolat augo ir auga, manau, nereikėjo mažinti mokesčių. Pavyzdžiui, paklausių profesijų atlyginimai per metus padidėjo 10 proc., sakykim, vietoj 1 000 eurų ir taip ėmė gauti 1 100 eurų. Ir taip jau nėra blogai. Tai kodėl tam žmogui mažinti mokesčius, kad jis gautų dar 20 eurų daugiau valstybės sąskaita? Nepaisant to, kad ji dabar surenka pakankamai, prasidėjus krizei, dalis gyventojų netektų darbo, dalies atlyginimai sumažėtų, įmokos – taip pat. O pensijos padidintos. Jų nesumažinsi. Žinome, koks kyla triukšmas jas nurėžus. Jos, net ir padidintos, yra menkos.

Kylant ekonomikai, valstybė neturėtų mažinti mokesčių. Kaip tik galėtų padidinti. Pora procentų. Ir atidėti tuos pinigus rezervui, kad, atėjus krizei, jei žmogus neteks darbo, būtų iš ko mokėti bedarbio pašalpą. Dabar blogai elgiamasi. Ekonomistai tą politiką vadina procikliška. Kai ekonomika auga, žmonėms paliekama dar daugiau pinigų, o krizės metu tenka skolintis, tai Andrius Kubilius darė. Ir didinti mokesčius. Bet juos didinti reikėtų kaip tik tada, kai gyvenimas geras. Turime istorinę patirtį: prieš 2008-ųjų krizę Gedimino Kirkilo Vyriausybė elgėsi analogiškai kaip ši – didino gyventojų pajamas.

Tai yra labiau kosmetinis pakeitimas. Kiek padidinama alga, tiek praktiškai padidinamos ir įmokos.

Dabar vėl elgiamasi procikliškai. Taip elgtis nereikėtų. Bet jie neklauso ekonomistų aiškinimo, nes orientuojasi ne į ekonominį, o savo politinį ciklą. Taip, yra numatyti kažkokie dalykai 2020-iesiems, bet tais metais numatyti rinkimai. Ir jei bus krizė 2021 m., jau kiti, o ne dabartiniai politikai aiškinsis, ką daryti.

– 2018-ųjų viduryje ESO elektrikas vidutiniškai uždirbo 1 460 eurų per mėnesį, o Vilniaus universiteto darbuotojas – 732 eurus. Dėl mokesčių reformos ir vienam, ir kitam alga padidės maždaug po 70 eurų. Ar politikų sprendimas keisti mokesčius išspręs didžiausias valstybės problemas? Ar sumažins socialinę atskirtį?

– Iš esmės niekas nesikeičia. Skirtumo tarp gyventojų sluoksnių neįvyks. Išliks atsiskyrusi grupė, 10 ar 20 proc., kurių pajamos yra labai didelės. Šioje srityje nėra pastebimų permainų. Taip, progresinis mokestis atsiranda, bet jis yra vietoj "Sodros" viršutinių ribų.

Dar nemaža visuomenės dalis gauna pajamas ne darbo užmokesčio forma, todėl jos "Sodros" statistikoje neatsispindi. Tarkime, odontologai ar advokatai. Jų pajamos, matyt, tikrai nemažos. Jie nėra samdomi darbuotojai, dirba savarankiškai. Taip pat – ir įmonių savininkai. Ką tik girdėjome skandalą, kaip buvusios švietimo ir mokslo ministrės vyro įmonė, turinti du darbuotojus, gavo milijoninius užsakymus.

– Mokesčių reforma nepalietė dividendų apmokestinimo, kaip buvo 15 proc., tiek ir kilo. Už kūrybines ir kt. panašias pajamas jau teks mokėti 20 proc. Tačiau pastarąsias lyginti su įmonių pelnais, tiesiog nepadoru. Statistikos departamentas skelbia, kad per tris pirmuosius 2018-ųjų ketvirčius visų Lietuvoje veikiančių įmonių ikimokestinis pelnas siekė 4,6 mlrd. eurų (5 proc. daugiau nei pernai).

– Taip. Bet visą laiką yra sakoma, kad kapitalo apmokestinimas yra pavojingas, nes verslas išsikels į kitas šalis. Todėl bijo pajudinti. Yra tikimybė, kad gali įmonės keisti registracijos šalį. Tačiau daugelyje ES šalių mokesčiai yra didesni nei pas mus. Yra kiti veiksniai, kurie daro įtaką verslui.

2019-ųjų mokesčių naujovės

Pirmiausia paminėtini gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pasikeitimai: 20 proc. ir 27 proc. 2019-aisiais buvęs 15 proc. GMP tarifas didėja iki 20 proc. Jis bus taikomas pajamoms iš darbo santykių, kurios neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus (maždaug 8 800 eurų per mėnesį). Didesnėms bus taikomas 27 proc. mokestis.

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) 2019 m. bus 300 eurų. Šiuo metu NPD yra 380 eurų, tačiau, perskaičiavus pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai. Keičiasi ir NPD taikymo riba: iki reformos siekė 1,3 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kiek daugiau nei 1 000 eurų, iki 2 VDU, beveik 2000 eurų.

Nuo priskaityto darbo užmokesčio iki mokesčių reformos "Sodrai" buvo atskaitoma 9 proc darbuotojo įmoka ir 31,18 proc. darbdavio įmoka. Dabar, sujungus šiuos du mokesčius, teks mokėti 19,5 proc. iki "Sodros" viršutinių ribų (nuo 11 070 eurų atlyginimo per mėnesį (naujoje sistemoje)), o daugiau uždirbantiems liks 6,98 proc. privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmoka. Darbdavys mokės nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokos – 1,47 proc. Deja, šie mokesčiai labai nesusitrauks. Realiai įmoka sumažės 2 proc., jei ta dalis nebus pervedama į pensijų fondus.

PSD nuo sausio 1 d. mokama 6,98 proc.

Sujungus darbuotojų ir darbdavių mokamus mokesčius, atskaičiavus mokestį, gaunamas atlyginimas padidės 1,289 karto. Numatyta, kad, perskaičiuojant atlyginimą, jis negali būti mažinamas, o prireikus apvalinti turėtų būti apvalinamas darbuotojo naudai.