- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas galimybę verslui ateityje negrąžinti atidėtų mokesčių, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tai yra svarstytina priemonė, kuri padėtų labiausiai nukentėjusiems verslams apsisaugoti nuo bankroto ir išlaikyti mokumą ateityje.
„Tai būtų viena iš tiesioginių subsidijų formų, kai valstybė suteikia ne paskolų garantiją, kurią kažkada atsigavęs verslas turi grąžinti, bet, vertinant ilgalaikius praradimus ir siekiant išspręsti ne tik likvidumo, bet ir mokumo problemas, svarstomos ir negrąžintinos paramos formos“, – Eltai sakė jis.
Anot N. Mačiulio, nemaža dalis nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių verslų susiduria ne tik su likvidumo, bet ir mokumo problemomis.
„Iš esmės su mokestinių atostogų instrumentu valstybės sprendė likvidumo problemą (...). Vertinant tai, kad pandemija jau tęsiasi beveik metus ir dar artimiausiu metu nesibaigs, akivaizdu, kad yra labai pažeistų sektorių ir įmonių tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo, tiek laisvalaikio paslaugų sektoriuose. Ten atsiranda nemažai įmonių, kurios susiduria ne su likvidumo, o su mokumo problemomis“, – sakė jis.
N. Mačiulis pažymėjo, kad planuojamo ekonomikos atsigavimo antrąjį šių metų pusmetį daliai įmonių gali nepakakti atsitiesti po krizės.
Nerijus Mačiulis. D. Labučio / ELTOS nuotr.
„Tikėtina, kad ir viešbučiai, ir maitinimo įstaigos gaus didesnes pajamas atsigavus pinigų srautui antrąjį šių metų pusmetį, pasiskiepijus didelei daliai visuomenės, atslūgus pandemijai. Bet gali būti, kad tos pajamos nebus pakankamos, kad įmonės įvykdytų visus savo finansinius įsipareigojimus tiek darbuotojams, tiek kreditoriams, tiek valstybei“, – teigė jis.
Dėl šios priežasties, kaip teigė ekonomistas, valstybė turėtų apsvarstyti papildomas mokumo išsaugojimo priemones.
„Dalį tų priemonių valstybė turi. Juk ir dabar jau suteikiama negrąžintina parama – subsidijos – kai kurioms įmonėms, kurios prarado pajams. Tai (mokesčių negrąžinimas – ELTA) tiesiog būtų likvidumo didinimo priemonių transformacija į mokumo išsaugojimo priemones. Ir manau, kad tai yra svarstytinos priemonės“, – sakė jis.
„Aišku, tikrai ne visiems verslams, bet tuose sektoriuose ir tose įmonėse, kurios iš tiesų prarado pajamas ir atsidūrė ant mokumo ribos būtent dėl to, kad buvo pandemija, pritaikytos karantino priemonės, kurios užkirto kelią joms vykdyti veiklą, ir jos ant bankroto ribos atsidūrė ne dėl savo kaltės“, – pridūrė N. Mačiulis.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad atidėtų verslo mokesčių grąžinimas turėtų būti diferencijuotas, o kai kurie verslai galėtų būti atleisti nuo atidėtų mokesčių grąžinimo.
„Svarbiausias dalykas, ką darys valstybė su paskolintais pinigais, su atidėtais mokesčiais. Kaip čia bus: ar iš karto lieps grąžinti? Mes tikimės, galbūt kažkur bus paskelbtas moratoriumas, gal nurašys (atidėtus mokesčius – ELTA) kaip po Rusijos krizės. Manau, kad įmonės tiesiog laukia šito didesnio aiškumo“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė D. Arlauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...