- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausias Lietuvos ateities iššūkis – didinti pridėtinę vertę, siekiant į šalį pritraukti stambių įmonių investicijas, nes kuo didesnė įmonė, tuo daugiau pridėtinės vertės ji sukuria, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Čia yra toks mitas, kad reikia kuo daugiau smulkaus ar vidutinio verslo. Šiaip nelabai reikia, nes jis dažniausiai būna neefektyvus. Jo reikia tik tam, kad jis išaugtų į didesnį verslą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, ambicija turi būti tokia, kad Lietuvoje veiktų daug didelių ir efektyvių įmonių tiek iš užsienio, tiek ir augančių šalies viduje.
Komentuodamas atlyginimų lygį šalyje, Ž. Mauricas sakė, kad atlyginimai Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra santykiniai mažesni, nes bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, atitenkanti dirbantiesiems, yra viena mažiausių visoje ES.
„Pavyzdžiui, transporto sektoriuje atlyginimai yra gerokai mažesni negu kitose Vakarų Europos valstybėse, nes nemaža dalis darbo užmokesčio yra mokama kaip komandiruotpinigiai (...). Kita priežastis yra mažmeninės prekybos sektorius, kur atlyginimai tikrai galėtų būti gerokai didesni, lyginant su pridėtine verte, ir taip yra dėl to, kad pigios darbo jėgos pasiūla yra pakankamai didelė ir derybinės galios yra mažos. Trečia priežastis yra susijusi su pramone“, - sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Anksčiausiai, kada galėsime pasivyti ES vidurkį, tai labai geru atveju tą pavyks padaryti 2030 metais.
Jo teigimu, pramonė vis dar didele dalimi yra paremta pigia darbo jėga, ir todėl atlyginimai, lyginant su pridėtine verte, yra mažesni. Jeigu Lietuvos įmonės būtų aukštųjų technologijų, turėtų daug inžinierių, mokslininkų, kurie uždirbtų didelius atlyginimus, tada ir bendras atlyginimų lygis būtų didesnis.
„Reikia keisti pramonės struktūrą, pritraukti investicijų, aukštų technologijų, ir vykdyti inovacijų tyrimus čia, Lietuvoje, kad tie atlyginimai būtų paaugtų. Jeigu didžioji dalis dirbančiųjų dirbs kaip aptarnaujantis personalas, atitinkamai ir atlyginimai bus maži“, - sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad reikia pereiti laipteliu aukštyn ir tapti kūrėjais, inovatoriais, inžinieriais, mechanikais tam, kad bendras atlyginimų lygis pakiltų.
Komentuodamas šalies ekonomikos augimą, kuris šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 3,09 proc., lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, Ž. Mauricas teigė, kad nereikia užmigti ant laurų, nes reikia suvokti, kad didžioji dalis augimo pastaruosius metus atėjo iš vidaus vartojimo ir spartesnio darbo užmokesčio augimo, ir tai gali sudaryti iliuziją, kad toks augimas bus ir toliau.
„Ir ypatingai kalbant apie viešuosius finansus. Pažadai pakelti gydytojų, mokytojų atlyginimus iki ES vidurkio per 3-4 metus turi labai didelę tikimybę būti neištesėti dėl finansų trūkumo. (...) Anksčiausiai, kada galėsime pasivyti ES vidurkį, tai labai geru atveju tą pavyks padaryti 2030 metais“, - teigė Ž. Mauricas.
Dar realesnis terminas, pasak jo, vis dėlto yra 2035 metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui2
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...