Kaip antradienį sakė finansų ministras Vilius Šapoka, prioritetai šiame plane yra žmogiškasis kapitalas, investicijos į skaitmeninę ekonomiką, susisiekimo gerinimą su tikslinėmis šalimis, energetiką ir su klimato kaita susijusius projektus.
„Tikslai ir kryptys yra labai teisingi šiame plane, nes, jeigu jau skolinamės tokias sumas, tai privalome ekonomikai suteikti pagreičio, keisti jos struktūrą ir padaryti ją kuo labiau konkurencingesne, nes su šia struktūra privalėsime ateityje šias skolas aptarnauti, ir tik auganti ekonomika tą galės padaryti“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, plane išvardytos kryptys nėra naujos, ir šias problemas spręsti buvo norima jau ne pirmus metus.
Yra dar labai daug istoriškai pagrįstų abejonių, kad bus sunku įgyvendinti ir pasiekti norimų rezultatų.
„Rezultato kol kas nėra, bent jau apčiuopiamo, kuriuo galėtume girtis. Tai yra tęstinis darbas, dabar buvo pasiūtas naujas rūbas ir sumos padidintos, nei suplanuota pirminiuose Vyriausybės planuose“, – sakė ekonomistė.
Vis dėlto, nors plano vizija ir kryptys yra labai taiklūs, pasak I. Genytės-Pikčienės, kyla nerimo dėl su įgyvendinimu susijusių klausimų.
„Matėme ne vieną pavyzdį, tiek kalbant apie valstybės investicijų programą, tiek apie ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, tiek pavyzdys, kaip gelbėti ekonomiką, prasidėjus COVID–19 pandemijai. Gražūs, taiklūs, vizionieriški pirminiai pareiškimai, kurie, atrodo, turėtų būti tikrai sėkmingi, dėl techninių įgyvendinimo problemų, dėl biurokratinių kliūčių, dėl operacinių rizikų to rezultato, kurio tikimasi, neduoda“, – kalbėjo ekonomistė.
„Yra dar labai daug istoriškai pagrįstų abejonių, kad bus sunku įgyvendinti ir pasiekti norimų rezultatų“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
Finansų ministras antradienį kiek anksčiau teigė, kad vienas investuotas euras iš 6,3 mlrd. eurų sumos atneš beveik dviejų eurų grąžą.
„Tai yra ypač efektyvios investicijos, kuomet buvo diskutuojamos su visomis ministerijomis, buvo prašoma pateikti daug alternatyvų, daug projektų ir buvo atrenkama, atsižvelgiant į jų generuojamą grąžą šaliai“, – anksčiau sakė V. Šapoka.
Šis planas apima pusantrų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo šių metų liepos 1 dienos.
Naujausi komentarai