Kaip Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) organizuotoje konferencijoje teigė Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyresnioji politikos analitikė Indrė Pusevaitė, šalies populiacija traukiasi itin dideliu mastu. Apie 1990 metus Lietuva buvo viena jauniausių Europos valstybių ir kas trečias Lietuvos gyventojas buvo jaunesnis negu 33 metų, tuo metu po 30 metų kas antras Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 50-ties.

Tai, anot jos, sukels nemenkus iššūkius darbo rinkoje: jei dabar 100 darbingo amžiaus gyventojų tenka apytiksliai 30 pensinio amžiaus gyventojų, tai jau po 30 metų šis skaičius išaugs iki 56.

Tarp labiausiai senėjimo procesą šalyje lemiančių veiksnių I. Pusevaitė įvardijo emigraciją, mažėjantį gimstamumą ir ilgėjančią gyvenimo trukmę.

„Šį senėjimo procesą Lietuvoje didele dalimi nulemia anksčiau stebėta aukšta jauniausių, paprastai daugiausia vaikų susilaukiančių, gyventojų dalies emigracija į užsienį. Tačiau dėl mažėjančio gimstamumo ir augančios gyvenimo trukmės visuomenės senėjimas pastebimas visose išsivysčiusiose valstybėse“, – sakė ji.

Analitikė taip pat pabrėžė, kad, nors gyvenimo trukmė ilgėja Lietuvoje, tačiau sveiko gyvenimo trukmė – ne. Taip pat, anot jos, prastą lietuvių sveikatos būklę iliustruojantis rodiklis yra subjektyvus žmonių savo sveikatos vertinimas.

„Lietuvoje jau būdami 50–64 metų savo sveikatą gerai vertina tik trečdalis gyventojų. Tuo metu 65 metų ir vyresnių tokia dalis yra tik 8 proc. Europos mastu šis rodiklis yra aukštesnis bent 5 kartus“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad svarbus šios problemos dėmuo yra mažas naudojimasis prevencine medicina: jos programos pasiekia apytiksliai iki 60 proc. tikslinės auditorijos.

I. Pusevaitė pažymėjo, kad, nors dirbančių pensinio amžiaus žmonių dalis Lietuvoje yra pakankamai aukšta, taip pat matyti tendencija, kad užimtumas ima labai staigiai mažėti nuo 55 metų amžiaus.

„Matome, kad 65–69 metų amžiaus grupėje dirbančiųjų dalis Lietuvoje yra santykinai aukšta. Dirbti pasilieka net ketvirtadalis gyventojų. Tačiau paraleliai egzistuoja probleminė grupė žmonių, kurie iš darbo rinkos pasitraukia dar gerokai prieš pensiją.

Statistiškai užimtumas labai staigiai mažėti pradeda jau nuo 55 metų amžiaus. Iš dalies tai lemia pačių gyventojų apsisprendimas nedirbti dėl nepalankių, nepatrauklių darbo sąlygų. Tačiau taip pat svarbi priežastis yra įrankių, sveikatos ir kompetencijų stoka.

Statistiškai užimtumas labai staigiai mažėti pradeda jau nuo 55 metų amžiaus. Iš dalies tai lemia pačių gyventojų apsisprendimas nedirbti dėl nepalankių, nepatrauklių darbo sąlygų. Tačiau taip pat svarbi priežastis yra įrankių, sveikatos ir kompetencijų stoka“, – sakė ji.

Anot analitikės, „šiuo metu valstybė neturi horizontalios, per įvairias viešosios politikos sritis integruotos programos, kuri leistų susidoroti su artėjančiais iššūkiais ir pasinaudoti galimybėmis“.

Džiaugiasi efektyvia pensijų kaupimo sistema

Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis džiaugėsi, kad po praėjusių metų pensijų reformos pensijų sistema Lietuvoje pasirodė esanti efektyvi.

„Smagu pasidžiaugti, kad Lietuvoje (pensijų – ELTA) sistema yra pakankamai efektyviai veikianti po praėjusių metų reformos. Tai ir automatinis įtraukimas, geresnės investavimo galimybės, gyvenimo ciklo fondai, kurie, matome, kad pasiteisina“, – kalbėjo jis.

Visgi T. Gudaitis pažymi, kad, lyginant su Vakarų Europos šalimis, pensijų sistemą Lietuvoje reikėtų tobulinti trimis aspektais.

„Ko Lietuvoje šiandien trūksta, lyginant su Vakarų Europos šalimis, tai darbdavių įsitraukimo, (...) antra – kiek įmanoma išlaikyti pensijų sistemos stabilumą (...) ir trečia – žmonių finansinis raštingumo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

LIPFA direktoriaus įvertino, kad su pirmąja COVID-19 pandemijos banga, kalbant apie situaciją pensijų fonduose, Lietuvai pavyko susidoroti sėkmingai.

„Su pirmąja pandemijos banga susitvarkėme pakankamai sėkmingai. Pensijų fondų kaupiamos lėšos ir jų grąžos iš esmės atsistatė, lyginant su metų pradžia. Labai smagu konstatuoti, kad gyvenimo ciklo fondai pasiteisino – svyravimai priešpensinio amžiaus žmonių pensijų sąskaitose buvo minimalūs“, – tikino jis.

„Sodros“ sistema turi būti stiprinama ir išsaugoma

Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Daiva Skučienė tvirtino, kad ir toliau privaloma stiprinti „Sodros“ pensijų kaupimo sistemą, kadangi ji išlieka labai svarbi.

„Kalbant apie pensijų sistemas, „Sodros“ sistema šiandien, turi būti stiprinama, išsaugoma. Ji vis tiek išlieka labai svarbi ir pagrindinė pakopa“, – kalbėjo ji.

Anot jos, siekiant užtikrinti sveikesnę darbo jėgą ir jos ilgesnį dalyvavimą darbo rinkoje, reikalingos didesnės investicijos į gyventojų sveikatą bei sklandesnis dialogas su Vyriausybe ir darbdaviais.

„Reikalingos investicijos į sveikatą, į prevencinę mediciną, programų prieinamumas, tuo pačiu – sveiko gyvenimo būdo skatinimas, siekiant užtikrinti sveikesnę darbo jėgą ir jos ilgesnį dalyvavimą darbo rinkoje.

Manyčiau, kad reikalingas Vyriausybės dialogas su darbdaviais sprendžiant vyresnio amžiaus dirbančiųjų tolesnę karjerą, požiūrio keitimą ir kitus svarbius klausimus. Reikalingas didesnis jų įtraukimas“, – tikino D. Skučienė.

Pristatydama 2015 metų duomenis, kurie, pasak mokslininkės, iki šiol nėra smarkiai pakitę, 39 proc. Lietuvos gyventojų neplanuoja dirbti sulaukę pensinio amžiaus, 61 proc. ketina tęsti dabartinę karjerą.

Anot jos, asmens apsisprendimą lėmė sveikatos vertinimas, jo reikalingumas darbovietėje, galimybė būti atleistam bei turimos pajamos.