„Instituto požiūriu, labai svarbi fiskalinė drausmė, kai turime sugrįžtančius Mastrichto kriterijus: 3 procentų BVP deficito ribojimą ir 60 procentų BVP skola. Žiūrint į metų biudžetą džiugu, kad kriterijai išliko griežtu orientyru. Aišku, premjerės paminėtas 2,9 procento deficitas yra labai arti ribos ir gali atrodyti gąsdinantis“, – ketvirtadienį BNS sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė-Mikulė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog Lietuva šiuo požiūriu atrodo geriau nei kitos Europos Sąjungos valstybės, jau paskelbusios kitų metų biudžetų projektus.
„Šioje vietoje aišku, kad arčiau nulio eiti sunku, bet buvo 3 procentų tikslas, tiesiog nepiktinti Europos Komisijos. Gal tai ir nėra kažkoks griežtas reikalavimas, bet matome, kokie yra formuojami valstybių biudžetai, – yra Estija, Suomija, Čekija, Lenkija – 3–4 procentai deficitas, tai mes tuo, kas paskelbta šiandien, esame turbūt iš geresnės pusės“, – BNS sakė T. Povilauskas.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į Mastrichto kriterijus, nes jų nesilaikymas gali reikšti didesnes valstybės skolos aptarnavimo išlaidas.
„Todėl rinkos 2024 metais atidžiai seks Lietuvos biudžeto deficito elementą, taip pat biudžeto pajamų eilutę: tiek biudžeto pajamų surinkimo dinamiką, tiek ir faktinio biudžeto surinkimo atitikimą pajamų planui. Jei biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP ribą, gali pradėti didėti Lietuvos valstybės obligacijų pajamingumas, kas reiškia didesnes skolos aptarnavimo išlaidas“, – komentare teigia A. Izgorodinas.
Nerimauja dėl išlaidų didinimo
Letuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė biudžete pasigenda atsargumo, ją neramina tai, jog vis dar išliekant rizikoms toliau sparčiai didinama minimali mėnesio alga (MMA) bei socialinės išmokos.
Galbūt manydama, kad ši Vyriausybė bus atsargesnė ir atsakingesnė, šiuo metu galbūt šiek tiek pasigendu atsargumo – ypatingai, kai rizikų aplinkui dar yra tikrai daug.
„Mane asmeniškai pradeda apimti nebegeras jausmas, nes tai tęsiasi nebe pirmus metus. Galbūt manydama, kad ši Vyriausybė bus atsargesnė ir atsakingesnė, šiuo metu galbūt šiek tiek pasigendu atsargumo – ypatingai, kai rizikų aplinkui dar yra tikrai daug, o mes tiesiog spaudžiame gazą iki dugno“, – BNS ketvirtadienį sakė E. Stonkutė.
„Jeigu mes nebežiūrime į tai, kas darosi ekonomikoje, o tik dėliojame išlaidų eilutes ir jas nuolat didiname po 10–20 proc., dėl to pradėčiau nerimauti“, – pridūrė analitikė.
MMA kitąmet turėtų augti 10 proc. iki 924 eurų – tam biudžete numatyta 33,7 mln. eurų. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti kitiems metams numatyta per 211 mln. eurų, socialinėms paslaugoms papildomai žadama skirti 55 mln. eurų, o senatvės pensijų didinimui apie 12 proc. numatoma 519 mln. eurų.
„Kaip suprantame, minimalus atlyginimas duoda spaudimą iš apačios visų kitų atlyginimų didinimui ir tai vienas iš veiksnių. (...) Energetikos kainos nebėra tokios, kokios buvo (...) tačiau atlyginimų ir kitokių išmokų, įskaitant ir socialines, gazo spaudimas šiek tiek neramina. (...) Susidaro vaizdas, kad ekonomika auga sau, o išlaidas projektuojame sau, nežiūrint į tai, ar ekonomika auga, ar traukiasi“, – sako LPK ekonomistė E. Stonkutė.
LLRI atstovės R. Simonaitytės-Mikulės manymu, 2024 metų biudžeto projektas yra apgalvotas įvertinus ir tai, kad kitais metais Lietuvoje vyks Seimo rinkimai.
„Labai yra tvarus biudžeto planavimas rinkimų kontekste“, – teigė R. Simonaitytė-Mikulė.
Biudžetas signalizuoja apie didesnę gyventojų perkamąją galią
T. Povilausko vertinimu, biudžeto projektas aiškiai signalizuoja apie didesnę žmonių perkamąją galią kitąmet: pajamos didėja tuo metu, kai prognozuojamas infliacijos nuosmukis.
„Yra labai aiški žinutė: senatvės pensija didėja 12 procentų, vaiko pinigai didėja virš 10 procentų, NPD (neapmokestintas pajamų dydis – BNS) – 20 procentų, infliacija prognozuojama 3 procentai. Iš esmės mes kalbame apie perkamosios galios didėjimą kitais metais, ypač tiems žmonėms, kurie gauna pajamas iš biudžeto, kalbu apie pensininkus, netekto darbingumo žmones. Čia yra gera, stipri žinutė jiems, tai nemažą dalį žmonių turėtų nuraminti“, – kalbėjo T. Povilauskas.
A. Izgorodinas primena, kad valstybei reikia galvoti ne tik apie gyventojų pajamų didinimą, bet ir biudžeto surinkimą neviršijant deficito ribos.
Vienas pagrindinių biudžeto tikslų turi būti ne tik investicijos į gyventojų pajamų bei perkamosios galios palaikymą, bet ir biudžeto pajamų surinkimo užtikrinimas, kad deficitas neviršytų 3 proc. nuo BVP ribos.
„Vienas pagrindinių biudžeto tikslų turi būti ne tik investicijos į gyventojų pajamų bei perkamosios galios palaikymą, bet ir biudžeto pajamų surinkimo užtikrinimas, kad deficitas neviršytų 3 proc. nuo BVP ribos. Apibendrinant 2024 metų biudžete numatyti ambicingi tikslai. Nors strateginės valstybės biudžeto kryptys pasirinktos teisingai, šių krypčių ir tikslų įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo to, ar biudžeto pajamų eilutė augs taip pat agresyviai, kaip ir biudžeto išlaidos“, – komentuoja A. Izgorodinas.
LLRI taip pat palankiai vertina Vyriausybės siūlomas pelno mokesčio lengvatas investicijų projektams ir filmų gamybai.
„Gerai, kad tos nuostatos bus pratęstos ir kartu su biudžetu priimtos, tai neša geras perspektyvas ekonomikos ateičiai ir įmonių veiklai“, – BNS sakė ekspertė R. Simonaitytė-Mikulė.
Ji tikisi, kad priimant kitų metų biudžetą bus gerai apgalvoti įvairūs Seimo ir prezidentūros pasiūlymai, jie bus įvertinti atsižvelgiant į galimą mažesnį pajamų surinkimą 2024 metais.
„Šiemet reikia viską daryti atsargiai ir apgalvotai, pirmiausiai atidėti prioritetiniams tikslams, o nenumatytas išlaidas planuoti labai atsargiai ir apgalvotai (...) Pajamų surinkimas kitais metais gali būti šiek tiek mažesnis dėl lėtesnio ekonomikos augimo, tvarumo rizikos kyla iš tol kad infliacija slopsta, mokesčių surinkimas galbūt šiek tiek mažės ir tų ilgalaikių įsipareigojimų padengimas gali būti mažesnis“, – kalbėjo R. Simonaitytė-Mikulė.
T. Povilauskas sako, jog didžiausia grėsmė biudžeto įvykdymui yra prastesnė nei prognozuojama ekonomikos padėtis, tačiau, jo manymu, Vyriausybė tai įvertino.
„Rizika, kad kitais metais ekonomikos augimas gali būti mažesnis, tai čia turbūt yra didžiausia rizika ir valdžiai, ir privačiam sektoriui. (...) Bet pagal tai, kokios yra prielaidos sudėliotos, jos yra logiškos“, – sakė ekonomistas.
LPK ekonomistė E. Stonkutė biudžeto projekte taip pat teigė pasigendanti demografinių problemų sprendimo.
„Ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga sensta. Vienas pagrindinių kriterijų augti įmonėms bei ekonomikai yra gyventojų skaičiaus didėjimas, o mes per mažai kreipiame dėmesį į tai, kad mūsų visuomenė senėja labai greitai. Mano nuomone, tas neatsispindi biudžeto formavime“, – teigė E. Stonkutė.
LLRI ekspertė R. Simonaitytė-Mikulė pastebi, jog Vyriausybė atsižvelgė į Valstybės kontrolės pastabas dėl finansavimo šaltinių valstybės prioritetams: „Labai svarbu užtikrinti, kad toms prioritetinėms valstybės sritims būtų užtikrinti tvarūs finansavimo šaltiniai. Tai vienas tokių dalykų, kuriuos pernai akcentavo Valstybės kontrolė – 2023 metų biudžete nebuvo numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai“.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės biudžeto projektui – jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2023 metų planu, turėtų augti 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija.
Naujausi komentarai