Ekspertai: ekonomikos imunitetas verčia gerinti augimo prognozę

Kaip žurnalistams sakė „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, po 2014 metų iššūkių šalies eksportas atsigavo ir 2017-2018 metais stumtelėjo Lietuvos ūkį: situacija gera tiek transporto, tiek likusiame paslaugų eksporto sektoriuje.

„Mums labai svarbus paslaugų eksportas, jis itin priklauso nuo transporto sėkmės. Natūralu, kad transporto įmonių situacija yra po didinamuoju stiklu. Pernai sulaukėme tam tikrų ženklų, kad transporto sektoriaus apsukos lyg ir lėtėja, nuvažiuojamo atstumo ir krovinių vežimo bei augimo tempas išsikvepia. Bet pasižiūrėjus statistiką iš Lietuvos banko matyti, kad vis dar yra spartus augimas, ir tai mūsų ekonomiką pamaitino pakankamai stipriai. Paslaugų eksportas išlaikė pakankamai gerą tempą, ir tai padėjo Lietuvai pasiekti reikšmingų struktūrinio eksporto rezultatų“, - sakė I. Genytė-Pikčienė.

Kalbėdama apie „Brexito“ įtaką Lietuvos ekonomikai, analitikė pastebėjo, kad, 2016 metais Jungtinėje Karalystėje (JK) įvykus referendumui, buvo tikėtasi, kad Lietuva diversifikuos savo rinkas JK, tačiau reikšmingų pokyčių neįvyko.

„Lietuva reikšmingai priklauso nuo JK. Nors manėme, kad 2016 metais, įvykus referendumui, tiek prekių, tiek paslaugų eksportuotojai bandys sumažinti tuos ryšius, diversifikuoti eksportą, bet reikšmingo pokyčio neįvyko. Tos pramonės šakos, kurios eksportavo, tebeeksportuoja - tai baldų, aprangos, tekstilės pramonė. Jos susiduria su dideliu neapibrėžtumu, nežinia, kaip toliau reikės dirbti su šia rinka“, - kalbėjo analitikė.

I. Genytė-Pikčienė taip pat pastebėjo, kad šie metai išliks palankūs skolintis, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) nedidins palūkanų normų.

„ECB pernai pradėjo aiškiai komunikuoti (palūkanų. - ELTA) normų kilimą šiemet. Tos žinutės buvo griežtesnės. Bet šių metų pradžioje situacija kita: vangi bendrojo vidaus produkto (BVP) raida, tam tikrose kertinėse ekonomikose pastebimas pramonės vangumas. Tai privertė keisti retoriką (...) ir ECB pasakė, kad to nedarys iki kitų metų pradžios“, - sakė analitikė.

Jos teigimu, tokia ECB retorika reiškia, kad Lietuva turi žemų palūkanų normų aplinką mažiausiai iki kitų metų pradžios.

„Tai pasitarnaus mums palankiai. Paskolų portfelio metiniai tempai yra pike, kreditų paklausa yra tiek iš įmonių, tiek iš namų ūkių. Žemesnių palūkanų normų aplinka bus labai naudinga“, - sakė analitikė.

Tuo metu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad pastaruoju metu infliacijos augimas šalyje sulėtėjo, maisto prekių kainos ėmė kristi.

„Maisto kainos nukrito ne dėl Vyriausybės plano. Tai pasaulinės tendencijos. Taip pat auga parduodami kiekiai, nebe kainos. Panašių tendencijų tikimės ir 2019 metais: kainoms į viršų neleis šuoliuoti auganti konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje, mažesnės naftos ir maisto kainos bei lėtėjantis paslaugų kainų augimas“, - sakė Ž. Mauricas.

Jis taip pat pastebėjo, kad Vyriausybė daugiausia dėmesio skiria kovai su maisto kainomis, kai jį reikėtų skirti ir drabužių bei avalynės kainoms, kurios Lietuvoje viršija ES vidurkį.

„Kovojama buvo su maisto kainomis, bet labiausiai sumažėjo drabužių ir avalynės (kainos. - ELTA). (Tiesa, - ELTA) su pastarosiomis reikėtų kovoti, nes jos yra didesnės už ES vidurkį, kai maistas yra pigesnis“, - sakė ekonomistas.

ŽŪM perkėlimas – viešųjų ryšių akcija?

Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną daugiau yra viešųjų ryšių akcija nei apgalvota strategija, sako banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Nežinia, kiek atsipirks ŽŪM perkėlimas į Kauną. Lietuva nėra labai didelė, kad nebūtų galima atvažiuoti į Vilnių, jei yra reikalų ministerijoje. Tas perkėlimas daugiau yra viešųjų ryšių akcija nei suplanuota ar apgalvota strategija. Ministrai turi komunikuoti patys tarpusavyje, tad važinėjimai tarp Vilniaus ir Kauno tikrai padidės, o pasiekti ūkininkams ŽŪM, kai yra reikalas, nėra taip sudėtinga“, - žurnalistams antradienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

ELTA primena, kad tikslas perkelti ŽŪM į Kauną buvo nurodytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta.

ŽŪM teigia, kad ministerijos perkėlimas sudarytų galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, o procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.

ŽŪM skaičiavimais, ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus. Planuojama, kad balandį Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų, o visa ministerija bus perkelta kitąmet.