- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl gerėjančių demografinių, užimtumo ir sumenkusios infliacijos rodiklių „Luminor“ ekonomistai didina ekonomikos augimo prognozę nuo 2,7 iki 3 proc. šįmet ir nuo 2 iki 2,8 proc. 2020 metais.
Kaip žurnalistams sakė „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, po 2014 metų iššūkių šalies eksportas atsigavo ir 2017-2018 metais stumtelėjo Lietuvos ūkį: situacija gera tiek transporto, tiek likusiame paslaugų eksporto sektoriuje.
„Mums labai svarbus paslaugų eksportas, jis itin priklauso nuo transporto sėkmės. Natūralu, kad transporto įmonių situacija yra po didinamuoju stiklu. Pernai sulaukėme tam tikrų ženklų, kad transporto sektoriaus apsukos lyg ir lėtėja, nuvažiuojamo atstumo ir krovinių vežimo bei augimo tempas išsikvepia. Bet pasižiūrėjus statistiką iš Lietuvos banko matyti, kad vis dar yra spartus augimas, ir tai mūsų ekonomiką pamaitino pakankamai stipriai. Paslaugų eksportas išlaikė pakankamai gerą tempą, ir tai padėjo Lietuvai pasiekti reikšmingų struktūrinio eksporto rezultatų“, - sakė I. Genytė-Pikčienė.
Kalbėdama apie „Brexito“ įtaką Lietuvos ekonomikai, analitikė pastebėjo, kad, 2016 metais Jungtinėje Karalystėje (JK) įvykus referendumui, buvo tikėtasi, kad Lietuva diversifikuos savo rinkas JK, tačiau reikšmingų pokyčių neįvyko.
„Lietuva reikšmingai priklauso nuo JK. Nors manėme, kad 2016 metais, įvykus referendumui, tiek prekių, tiek paslaugų eksportuotojai bandys sumažinti tuos ryšius, diversifikuoti eksportą, bet reikšmingo pokyčio neįvyko. Tos pramonės šakos, kurios eksportavo, tebeeksportuoja - tai baldų, aprangos, tekstilės pramonė. Jos susiduria su dideliu neapibrėžtumu, nežinia, kaip toliau reikės dirbti su šia rinka“, - kalbėjo analitikė.
I. Genytė-Pikčienė taip pat pastebėjo, kad šie metai išliks palankūs skolintis, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) nedidins palūkanų normų.
„ECB pernai pradėjo aiškiai komunikuoti (palūkanų. - ELTA) normų kilimą šiemet. Tos žinutės buvo griežtesnės. Bet šių metų pradžioje situacija kita: vangi bendrojo vidaus produkto (BVP) raida, tam tikrose kertinėse ekonomikose pastebimas pramonės vangumas. Tai privertė keisti retoriką (...) ir ECB pasakė, kad to nedarys iki kitų metų pradžios“, - sakė analitikė.
Jos teigimu, tokia ECB retorika reiškia, kad Lietuva turi žemų palūkanų normų aplinką mažiausiai iki kitų metų pradžios.
„Tai pasitarnaus mums palankiai. Paskolų portfelio metiniai tempai yra pike, kreditų paklausa yra tiek iš įmonių, tiek iš namų ūkių. Žemesnių palūkanų normų aplinka bus labai naudinga“, - sakė analitikė.
Tuo metu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad pastaruoju metu infliacijos augimas šalyje sulėtėjo, maisto prekių kainos ėmė kristi.
„Maisto kainos nukrito ne dėl Vyriausybės plano. Tai pasaulinės tendencijos. Taip pat auga parduodami kiekiai, nebe kainos. Panašių tendencijų tikimės ir 2019 metais: kainoms į viršų neleis šuoliuoti auganti konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje, mažesnės naftos ir maisto kainos bei lėtėjantis paslaugų kainų augimas“, - sakė Ž. Mauricas.
Jis taip pat pastebėjo, kad Vyriausybė daugiausia dėmesio skiria kovai su maisto kainomis, kai jį reikėtų skirti ir drabužių bei avalynės kainoms, kurios Lietuvoje viršija ES vidurkį.
„Kovojama buvo su maisto kainomis, bet labiausiai sumažėjo drabužių ir avalynės (kainos. - ELTA). (Tiesa, - ELTA) su pastarosiomis reikėtų kovoti, nes jos yra didesnės už ES vidurkį, kai maistas yra pigesnis“, - sakė ekonomistas.
ŽŪM perkėlimas – viešųjų ryšių akcija?
Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną daugiau yra viešųjų ryšių akcija nei apgalvota strategija, sako banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Nežinia, kiek atsipirks ŽŪM perkėlimas į Kauną. Lietuva nėra labai didelė, kad nebūtų galima atvažiuoti į Vilnių, jei yra reikalų ministerijoje. Tas perkėlimas daugiau yra viešųjų ryšių akcija nei suplanuota ar apgalvota strategija. Ministrai turi komunikuoti patys tarpusavyje, tad važinėjimai tarp Vilniaus ir Kauno tikrai padidės, o pasiekti ūkininkams ŽŪM, kai yra reikalas, nėra taip sudėtinga“, - žurnalistams antradienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
ELTA primena, kad tikslas perkelti ŽŪM į Kauną buvo nurodytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta.
ŽŪM teigia, kad ministerijos perkėlimas sudarytų galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, o procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.
ŽŪM skaičiavimais, ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus. Planuojama, kad balandį Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų, o visa ministerija bus perkelta kitąmet.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų10
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...