63 mokslininkai, ekspertai ir organizacijos kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą, Valstybinių miškų urėdiją ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetą ir reikalauja institucijų žiūrėti į mišką ne tik per jo teikiamą ekonominę naudą bei rinkti ir skelbti visapusius miškų srities duomenis.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad dabartinė miškų politika nesaugo gamtos ir bendruomenių.
„Dabartinė miškų politika neveikia. Ji nesaugo nei gamtos, nei bendruomenių, nei mūsų gyvenamosios aplinkos. Dabar Lietuvoje tik 15 proc. miškų yra neūkinės paskirties. Tai reiškia, kad net 85 proc. miškų galima vykdyti intensyvią, į medienos gavybą orientuotą miškininkystę. O tai reiškia, kad išėję į mišką mes neberandame tikro miško, o randame plynes, nors tos plynės apskaitoje rodomos kaip tikras miškas“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko surengtoje spaudos konferencijoje antradienį teigė L. Paškevičiūtė.
„Seimą pasiekė Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymas, ir šis Miškų įstatymas iš esmės situacijos nekeičia. Priešingai – jis įtvirtina požiūrį į mišką kaip į medienos sandėlį, o gamtinės, socialinės paskirtys lieka vėl nuošalyje ir kaip antraeilės“, – pridūrė L. Paškevičiūtė.
„Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narys Mindaugas Potapovas teigė, kad institucijos miškų vertę suvokia tik per ekonominę naudą.
„Miškų vertė suvokiama per lentas, miškų vertė suvokiama per tai, kiek jie gali duoti, ką jie atneša ir kiek mes galime iš jų paimti. Tačiau visuomenė, mokslininkai mato, kad miške trūksta daugiapoliškumo. Vis dar išlaikomas vienpusiškumas – miškas matomas tik kaip mediena. Tačiau miške turime ir biologinę įvairovę, kraštovaizdį, socialines reikšmes bendruomenėms, norą saugoti miškus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Potapovas.
Pasak M. Potapovo, Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija turėtų rinkti daugiau duomenų apie biologinės įvairovės būklę miškuose ir apie ją pranešti.
„Komunikacija irgi yra vienpusiška: džiaugiamasi miško prieaugiu, bet nutylima, kad būklė prastėja“, – sakė jis.
Šimonių girios bendruomenės narė Simona Vaitkutė teigė, kad didžiosios dalies priemiesčių, miestelių ir kaimų miškai nėra apsaugoti nuo kirtimų.
„Atstovauju žmonėms, kurie gyvena miškuose arba šalia jų. Miškų įstatymo rėmuose mes liekame priklausomi tik nuo institucijų geros valios, o žiūrint į siūlomą projektą, tos valios nematyti. Šiandien realią apsaugą nuo tokių kirtimų turi tik miestų miškai ir kai kurie priemiesčių miškai. Didžioji dalis priemiesčių, miestelių ir kaimų miškų tokios apsaugos neturi“, – spaudos konferencijoje teigė ji.
Anot S. Vaitkutės, miškai prie gyvenamųjų teritorijų turėtų būti tvarkomi pagal gamtiškosios miškininkystės principus.
„Siūlymas apsaugoti miškus iki 1 km aplink miestus atrodo gražiai, bet miesteliai ir kaimai lieka už borto, o formuluotė „iki 1 km“ leidžia nieko nekeisti. Žmonės apie pasikeitusius planus ir kirtimus sužino tik tada, kai jau sužymėti medžiai arba atvažiuoja technika.(...) Miškų tarnyba prioritetą teikia miško pramonei, o ne gamtos apsaugai ar socialinei darnai. Mūsų pasiūlymas: miškai prie gyvenamųjų teritorijų turėtų būti tvarkomi pagal gamtiškosios miškininkystės principus. Miškas turi būti prižiūrimas kaip nuolatinė ekosistema, o ne iškertamas plynai“, – kalbėjo ji.
Kaip rašė BNS, Miškų įstatymo projektu siūloma keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, spartinti jų priskyrimą grupėms, taip pat sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti veiklos ribojimus.
Aplinkos ministerijos siūlymu siekiama keisti miškų grupių paskirstymą – draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmai grupei (labiausiai saugomi miškai). Pasak ministerijos, taip ateityje didėtų šios grupės plotai.
Be to, už miestų ribos bent vieno kilometro atstumu esančius trečios (apsauginiai), ketvirtos (ūkiniai) grupių miškus, kultūrinių draustinių ir rezervatų miškus ar jų dalis priskirti rekreacinių miškų grupei. Taip pat siūloma, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų ketvirtoje grupėje.
Priėmus pakeitimus vien pirmos miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.
Vyriausybė pritarė projektui pernai gruodį.
(be temos)