Ekspertai: mokesčių didinimas veda į aklavietę

Nepaisant valdžios pastangų stabilizuoti viešųjų finansų būklę, Lietuvos ekonomika toliau ritasi nuokalnėn, – teigia didžiausio Lietuvoje banko SEB analitikai.

Pastangos karpyti valstybės biudžeto išlaidas ir minimizuoti deficitą iš dalies net pagilino nuosmukį, kadangi apribojo vidaus vartojimą ir verslo investicijas, taip pat pablogino ūkio subjektų lūkesčius.

Pasak SEB banko ekspertų, toleruotiną 2009 m. biudžeto deficito lygį būtina tampriai sieti su skolinimosi tarptautinėje rinkoje sąlygomis – kuo lengviau pasiskolinti, tuo didesnį deficitą galima sau leisti. Akivaizdu, kad tolesnis mokesčių didinimas veda į aklavietę, kadangi nebegarantuoja papildomų biudžeto įplaukų.
 
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, BVP kritimo tempai bus didžiausi per pirmąjį 2009 m. pusmetį. Antrąjį pusmetį, o ypač ketvirtąjį ketvirtį, nuosmukis nebegilės, tačiau ne dėl fundamentalių priežasčių, o dėl statistinės bazės efekto – mat pirmąjį 2008 m. pusmetį BVP sparčiai kilo, o paskutinį ketvirtį jau absoliučiai sumažėjo. SEB banko analitikai padidino 2009 m. prognozuojamą BVP nuosmukį nuo 9 proc. iki 15,5 proc., tuo tarpu kitų metų prognozės nepakeitė – 2010 m. numatomas 3,5 proc. nuosmukis. 2011 m. galima tikėtis kuklios 3 proc. ekonomikos plėtros, pirmiausia dėl pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų atsigavimo.

Pasak G. Nausėdos, nepaisant desperatiškų mėginimų suvaldyti fiskalinį deficitą, šiemet jis sudarys 7 proc., o kitąmet – 5 proc. BVP. „Tai reiškia, kad Lietuvos Vyriausybės vadovo viltys įsivesti eurą jau 2012 m. yra perdėm optimistiškos, nes nepavyks iki 2011 m. vidurio „sugrąžinti“ fiskalinį deficitą į būtiną 3 proc. BVP lygį“, – sakė G. Nausėda.
 
Pasak SEB banko analitikų, kyla abejonių ir dėl šiandieninių valdžios iniciatyvų biudžeto pajamoms ir išlaidoms subalansuoti. „Lietuvoje pasiekta tokia riba, kai bet koks mokesčių didinimas duotų priešingą rezultatą arba bent jau neatneštų pageidaujamo. Pakėlus bendrąjį PVM tarifą, ties nuostolio riba arba jau nuostolingai dirbantys gamintojai ir prekybininkai nebegalėtų papildomos mokesčio naštos prisiimti sau“, – sakė G. Nausėda. Kita vertus, pamėginus perkelti padidintą tarifą ant pirkėjų pečių, dar labiau smuktų vartojimas arba žmonės rinktųsi prastesnės kokybės produktus ir paslaugas.

SEB banko analitikų teigimu, esant kritinei viešųjų finansų situacijai, tolesnis biudžeto išlaidų karpymas neturėtų būti tabu, tačiau jį reikėtų įgyvendinti ne „bendro kurpalio“ metodu, o subtiliau. Pavyzdžiui, vietoje bazinės mėnesio pareiginės algos „kirpimo“ visiems nuo 475 Lt iki 430 Lt, galima taikyti socialinio solidarumo principą – mažesnių nei tam tikro dydžio algų apskritai neliesti, tuo tarpu kuo didesnis atlyginimas, tuo labiau jis galėtų būti sumažintas. Pasak G. Nausėdos, tokia valstybės tarnautojų atlyginimų niveliavimo politika būtų ne tik socialiai jautresnė, bet ir turėtų mažesnių neigiamų pasekmių vidaus vartojimui – juk po atlyginimų korekcijos labiausiai priversti savo poreikius riboti ir taip menkas pajamas turintys žmonės. „Ilgu laikotarpiu atlyginimų skirtumų valstybės sektoriuje išlyginimas neskatintų darbuotojų siekti aukštesnės kvalifikacijos ir profesinės karjeros, tačiau krizės akivaizdoje būtų tinkamas problemos sprendimo būdas“, – sakė G. Nausėda.