Jie taip pat teigia, kad tai iš esmės neturės jokio poveikio NT rinkai – dingo mokesčio visuotinumas, o išimtys dar labiau susiaurino mokančiųjų bazę.

„Tai yra labiau visuomenės pripratinimas prie to, kad už NT reikia mokėti mokesčius, tam ta mediana ir įvesta, kad nebūtų sukelta per didelio žmonių pasipiktinimo, o reikšmingų įplaukų iš tokio mokesčio savivaldybės greičiausiai negaus, nes dėl visuomenės spaudimo vietos politikai rinksis minimalų apmokestinimo tarifą“, – BNS sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, iš naujojo projekto dingo anksčiau deklaruotas jo visuotinumas.

„Nuo to anksčiau deklaruoto visuotinumo tikrai atsitraukiama, projektas tampa dar labiau segmentuotu, sektoriniu, todėl tikslai, kurie teoriškai buvo išsikelti, kad būtų platus mokestis su mažu tarifu, bet visi, kurie naudojasi infrastruktūra, turi prie jos išlaikymo prisidėti, tikrai nebus pasiekti“, – BNS sakė M. Statulevičius.

Asociacijos vadovo teigimu, siūloma nauja redakcija neturės jokio poveikio NT rinkai.

„Mes manėme, kad pirmoji įstatymo versija turės minimalų poveikį, o dabartinė versija tą poveikį padaro artimą nuliui, nes ir pirmojo būsto pirkėjai eliminuojami, ir įvairios išlygos atsiranda“, – sakė M. Statulevičius.

Ž. Mauricas ypač kritikuoja per dideles žirkles savivaldybėms nustatyti tarifą antram ir paskesniam būstui – pastarasis svyruoja nuo 0,1–1 procento. 

„Man asmeniškai tos žirklės yra per didelės, nuo 0,1–1 proc., nes vienas procentas jau yra labai reikšmingas dydis, bet 0,1 proc. yra pakankamai mažas dydis. Klausimas atviras – kokį tarifo dydį savivaldybės rinksis. Aš įtarčiau, kad mažiausią, nes jautrumas visuomenėje bus pakankamai didelis, todėl niekas nesiryš pjauti šakos, ant kurios sėdi“, – sakė ekonomistas.

„Bent jau pirmaisiais mokesčio galiojimo metais didžioji dauguma savivaldybių rinksis minimalų 0,1 proc. tarifą, nors tokio dydžio tarifas neturės reikšmingo poveikio nei NT rinkai, nei kitiems dalykams“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Ekonomistas sveikintina laiko tik iniciatyvą, kad mokesčio deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal Registrų centro duomenis ir gyventojams to nereikėtų daryti patiems.

„Dabar jeigu nori sumokėti NT mokestį, tenka gerokai pavargti, ypač pirmais kartais: per 3-4 tinklalapius turiu eiti, kad surastum apmokestinamo turto vertę, formą ir apmokėjimo kodus bei kitus dalykus. Žodžiu, grynas vargas“, – sakė ekonomistas.

Naujas NT mokesčio modelis numato, kad žmogus už būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų. Ankstesniame ministerijos siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas. Tuo metu antras ir paskesnis būstai būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu, kurį nustatytų savivaldybės.

Kaip ir pirminiame pasiūlyme, būtų apmokestinimas kiekvienas gyventojų NT objektas, o ne bendra jų vertė mokesčio, o deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal Registrų centro duomenis.

Įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmą kartą gyventojai mokestį turėtų mokėti 2026 metais. Patobulintas projektas Seimą turėtų pasiekti kitą pavasarį.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų.