- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekspertai sako, kad siūlomas naujas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis skirtas ne papildyti savivaldybių biudžetus, o gyventojus prie jo pripratinti palaipsniui didinant NT apmokestinimą.
Jie taip pat teigia, kad tai iš esmės neturės jokio poveikio NT rinkai – dingo mokesčio visuotinumas, o išimtys dar labiau susiaurino mokančiųjų bazę.
„Tai yra labiau visuomenės pripratinimas prie to, kad už NT reikia mokėti mokesčius, tam ta mediana ir įvesta, kad nebūtų sukelta per didelio žmonių pasipiktinimo, o reikšmingų įplaukų iš tokio mokesčio savivaldybės greičiausiai negaus, nes dėl visuomenės spaudimo vietos politikai rinksis minimalų apmokestinimo tarifą“, – BNS sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, iš naujojo projekto dingo anksčiau deklaruotas jo visuotinumas.
„Nuo to anksčiau deklaruoto visuotinumo tikrai atsitraukiama, projektas tampa dar labiau segmentuotu, sektoriniu, todėl tikslai, kurie teoriškai buvo išsikelti, kad būtų platus mokestis su mažu tarifu, bet visi, kurie naudojasi infrastruktūra, turi prie jos išlaikymo prisidėti, tikrai nebus pasiekti“, – BNS sakė M. Statulevičius.
Asociacijos vadovo teigimu, siūloma nauja redakcija neturės jokio poveikio NT rinkai.
„Mes manėme, kad pirmoji įstatymo versija turės minimalų poveikį, o dabartinė versija tą poveikį padaro artimą nuliui, nes ir pirmojo būsto pirkėjai eliminuojami, ir įvairios išlygos atsiranda“, – sakė M. Statulevičius.
Ž. Mauricas ypač kritikuoja per dideles žirkles savivaldybėms nustatyti tarifą antram ir paskesniam būstui – pastarasis svyruoja nuo 0,1–1 procento.
„Man asmeniškai tos žirklės yra per didelės, nuo 0,1–1 proc., nes vienas procentas jau yra labai reikšmingas dydis, bet 0,1 proc. yra pakankamai mažas dydis. Klausimas atviras – kokį tarifo dydį savivaldybės rinksis. Aš įtarčiau, kad mažiausią, nes jautrumas visuomenėje bus pakankamai didelis, todėl niekas nesiryš pjauti šakos, ant kurios sėdi“, – sakė ekonomistas.
„Bent jau pirmaisiais mokesčio galiojimo metais didžioji dauguma savivaldybių rinksis minimalų 0,1 proc. tarifą, nors tokio dydžio tarifas neturės reikšmingo poveikio nei NT rinkai, nei kitiems dalykams“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Ekonomistas sveikintina laiko tik iniciatyvą, kad mokesčio deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal Registrų centro duomenis ir gyventojams to nereikėtų daryti patiems.
„Dabar jeigu nori sumokėti NT mokestį, tenka gerokai pavargti, ypač pirmais kartais: per 3-4 tinklalapius turiu eiti, kad surastum apmokestinamo turto vertę, formą ir apmokėjimo kodus bei kitus dalykus. Žodžiu, grynas vargas“, – sakė ekonomistas.
Naujas NT mokesčio modelis numato, kad žmogus už būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų. Ankstesniame ministerijos siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas. Tuo metu antras ir paskesnis būstai būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu, kurį nustatytų savivaldybės.
Kaip ir pirminiame pasiūlyme, būtų apmokestinimas kiekvienas gyventojų NT objektas, o ne bendra jų vertė mokesčio, o deklaracijas suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal Registrų centro duomenis.
Įstatymas įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmą kartą gyventojai mokestį turėtų mokėti 2026 metais. Patobulintas projektas Seimą turėtų pasiekti kitą pavasarį.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę elektros kaina mažėjo 32 proc., dujos pigo 8,7 proc.1
Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
LEA: degalai per savaitę Lietuvoje brango 3 centais
Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo trimis centais, tačiau degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Kelių direkcija imasi įgriuvusio Kėdainių tilto padarinių šalinimo
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) penktadienį pranešė inicijavusi įgriuvusio pagrindinio į Kėdainius vedančio tilto per Nevėžį padarinių pašalinimo darbus, po jų žada vertinti, ar jis tinkamas eksploatacijai. ...
-
Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti: ką svarbu žinoti?
Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendim...
-
Lukiškių kalėjimo nuomos sutartis pratęsta iki 2025-ųjų
Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos sutartis su renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupe pratęsta trims metams, nuomos kaina didėja 9 proc., iki 31 tūkst. eurų per mėnesį, prane...
-
Lietuvos bankas: būsto kainos šiemet augs mažiau nei 20 proc.1
Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinant bazines palūkanų normas bei kartu augant Europos tarpbankinių palūkanų normai („Euribor“), Lietuvos banko vadovas sako, kad šiemet būsto kainos vis dar augs, tačiau augimas turėtų būt...
-
Lietuvos banko vadovas: augančios maisto kainos naudingos visai gamybos grandinei2
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad augančios maisto produktų kainos Lietuvoje buvo naudingos visai maisto gamybos grandinei – nuo žaliavų gamintojų iki pardavėjų. ...
-
Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje pernai siekė 208 mln. eurų
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) 2022 metais į Baltijos šalis investavo rekordinę sumą – 358 mln. eurų, iš jų 208 mln. eurų – į 11 projektų Lietuvoje. ERPB teigimu, tai didžiausia jos investicija šalyj...
-
G. Šimkus: kintamos palūkanos didina bankų pajamas ir pelną
Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, kintamos palūkanos yra viena i&...
-
G. Skaistė: pernai eksportą didinęs Lietuvos verslas atlaikė karo iššūkius
Beveik prieš metus Rusijos pradėto karo Ukrainoje iššūkiams Lietuvos ekonomika buvo atspari, nes kūrybingas šalies verslas rado naujų eksporto rinkų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...