„Praėjusiais metais nelaimių, kurias sukėlė nutekėjusios naftos dujos ir kuriose nukentėjo žmonės bei jų turtas, buvo ne viena. Skaudžiausias įvykis nutiko lapkričio mėnesį Jurbarko rajone Vadžgirio kaime. Ten dujų sprogimas nušlavė gražią sodybą ir pareikalavo abiejų šeimininkų gyvybės“, - VEI pranešime konstatuoja inspekcijos viršininkas Alvydas Masiulis, apgailestaudamas, kad žmonės, siekdami patogumo, dažnai pamiršta apie saugą.

„Vis dėlto į balionus išpilstytos naftos dujos, kurios mūsų šalyje populiarios ir dažnai naudojamos maisto gamybai ar būsto šildymui, yra nepavojingos tik laikantis griežtų reikalavimų. Šių dujų mišiniai yra tankesni ir sunkesni už orą ir nuotėkio atveju linkę nusėsti bei išstumti orą, tad net ir nedidelė nutekėjusių dujų koncentracija gali sukelti tiek sprogimo, tiek uždusimo pavojų. Be to, tvyrant žemai temperatūrai, suprastėja šių dujų lakumas ir jos sunkiau teka į degimo įrenginius. Gal todėl žmonės ir nori balionus įsirengti ten, kur temperatūra yra aukštesnė, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sandėliukuose ar rūsiuose. Tačiau tai yra ne tik taisyklių pažeidimas, bet ir nedovanotina klaida. Įrengus tokius naftos dujų balionus rūsyje, nelaimės tikimybė žymai padidėja. Preliminariais vertinimais, dujų balionai, atsidūrę namo rūsyje, tapo ir Vadžgirio kaimo tragedijos priežastimi“, - sako VEI viršininkas, pažymėdamas, kad jei žmonės balionus būtų laikę lauke, specialioje metalinėje spintoje, kurią turėjo įsirengę, tikėtina, šiandien apie šią tragediją nekalbėtume.

„Pati pirmoji taisyklė - jokiu būdu naftos dujų balionų nelaikykite ir tokiomis dujomis kūrenamų įrenginių neįrenkite gyvenamųjų ar kitos paskirties pastatų rūsiuose ar tokiose patalpose, kuriose durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių“, - teigia A. Masiulis.

VEI viršininkas siūlo prisiminti, kad dujų balionų negalima statyti ir šalia šilumos šaltinių. Kaitinamos dujos plečiasi, todėl patalpoje dujų balionas negali būti statomas prie šildymo prietaisų mažiau nei vieno metro atstumu. Dujų balionas turi būti ir kuo toliau nuo šilumos šaltinio, kuriame dega atvira ugnis, tokiu atveju būtina užtikrinti bent penkių metrų minimalų atstumą. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į vamzdžių ar guminių žarnų, kuriomis bėga dujos, vietą ir būklę.

Perkant balioną būtina įvertinti, ar ant jo yra nurodytos atlikto ir būsimo patikrinimo datos - baliono techninė patikra atliekama ne rečiau kaip kas 10 metų, o toks balionas turi būti paženklintas patikrą atlikusios įmonės ženklu.

Norint turėti techniškai tvarkingą dujų balioną, jį reikėtų įsigyti iš leidimus jais prekiauti turinčių tiekėjų. Dujų baliono pardavėjas turi perspėti pirkėją, kaip jį saugiai transportuoti ir pajungti, įteikti pirkėjui tarpinę, kurią būtina keisti kiekvieną kartą jungiant kitą balioną. Be to, parduodantieji kaskart turi įteikti baliono eksploatavimo atmintinę, kurioje bus nurodyti svarbiausi reikalavimai ir rekomendacijos.

„Keičiant balioną reikia ne tik laikytis visų saugumo taisyklių, bet ir turėti įgūdžių. Jei tą darote pirmą kartą, paprašykite pagalbos patyrusio žmogaus ar specialisto. Būta ne vieno atvejo, kai keičiant suskystintų naftos dujų balioną, dujos nutekėjo į aplinką. Vėliau pakako tik kibirkšties patalpoje, kad įvyktų dujų-oro mišinio sprogimas“, - prisimena VEI viršininkas.

Esant dujų nuotėkiui, pasklinda specifinis, nemalonus kvapas. Tai - odorantas, kurio į bekvapes dujas yra prileista tam, kad galėtume jas užuosti. Pajutus kvapą patalpose, labai svarbu reaguoti greitai ir tinkamai - užsukti dujų baliono ventilį, o jei šis neužsisuka ir yra patalpoje, balioną kuo atsargiau reikėtų išnešti į lauką. Taip pat reikėtų vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti, nejungti elektros prietaisų ir jungiklių. Jeigu balionas liko patalpose ir esama dujų kvapo, reikėtų skubiai palikti patalpas ir kviesti pagalbą. Dujų avarinės tarnybos telefono numeris turi būti nurodytas ir ant dujų baliono etiketės, ir baliono eksploatavimo atmintinėje.