Skaičiuojama, kad išsivysčiusiose šalyse daugiau nei 40 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiria pastatai. Tokios standartinės statybose naudojamos medžiagos kaip plienas ir betonas per pastaruosius dešimtmečius tapo reikšmingu CO2 emisijų židiniu.

Šia tema surengto inovacijų forumo „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“ pranešėjai kvietė atsakingus politikus ir institucijas atkreipti dėmesį į būdus tradicines medžiagas statybose keisti organinėmis. Ir taip sukurti proveržį Lietuvos indėlyje į klimato kaitą.

Per mažai dėmesio medžio gaminiams

Lietuvos deleguoto eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu statybų sektorius sudaro apie 9 proc. Europos Sąjungos (ES) BVP, tad jo indėlis į žiedinę ekonomiką yra itin svarbus. Pasak jo, priimti reikiami sprendimai reikštų statybų sektoriaus transformaciją pereinant nuo įprastų medžiagų naudojimo į organines, taigi naujas galimybes tiek sektoriaus žaidėjams, tiek ir  Lietuvai.

„Pirmiausia reikalingas geras planavimas. Daugybė šalių Europoje jau dirba siekdamos įvesti reikalavimus pastatams ir, kai organizacijos tampa sąmoningesnės, suvokia tai, kokį poveikį jų veiksmai gali daryti klimatui, jos imasi įgyvendinti daugybę priemonių“, – nuotolinės konferencijos metu Seime sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, žiedinės ekonomikos kontekste privalu galvoti apie abipusį interesą – kaip auginti ekonomiką taip, kad ji būtų kuo tvaresnė.

„Statybinės medžiagos, visų pirma medis, gali suvadinti nepaprastai svarbų vaidmenį. Yra labai daug galimybių panaudojant, sakykime, medines  konstrukcijas statyboje. Galime kalbėti ir apie pačias įvairiausias medienos panaudojimo formas, įskaitant pakuotes,“ – teigė eurokomisaras.

Reikalingas naujas požiūris į architektūrą

Savo ruožtu Vilniaus meras Remigijus Šimašius, pristatydamas pranešimą apie tvaraus ir medinio Vilniaus perspektyvą, atkreipė dėmesį į egzistuojantį požiūrį į medinę architektūrą. Anot mero, dažnai kalbama, kad medinės architektūros paveldas yra didelis turtas, tačiau kartu susidaro klaidingas įspūdis, kad medinė architektūra yra viso labo seni, sukiužę namai. Dėl to, anot R. Šimašiaus, būtinas modernus žvilgsnis į iš medžio pagamintus pastatus, orientuojantis į visiškai kitokį įvaizdį.

„Į architektūrą reikia pažvelgti moderniai. Kelti naujus tikslus, kur būtų ne tik klimato kaita (...), bet ir labai svarbu kalbėti apie gerą ir įkvepiančią aplinką žmogui“, – teigė jis.

Anot jo, statybų sektoriui ne ką mažiau svarbu skirti atitinkamą dėmesį organinėms medžiagoms. Pateikdamas Vilniaus pavyzdį jis akcentavo, kad jau šiuo metu yra siekiama statybose naudoti vietines, natūralias medžiagas.

R. Šimašius atkreipė dėmesį į tai, kad medinės architektūros plėtrą paskatintų palankesnis teisinis reguliavimas.

„Kalbame apie žaliąjį kursą, o tuo tarpu mūsų reguliavimas labai daugelį vietų vis dar draudžia medinę architektūrą. Mums reikia geresnių normų pritaikymo ir kartais ir pozityvaus reguliavimo – paskatinimo medienos naudojimo“, – teigė Vilniaus meras.

Būtinas tvarumas miškų priežiūroje

Mokslų daktaras, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius, aptardamas Lietuvos miškų išteklius ir jų potencialą vystant žaliąją ekonomiką, pažymėjo, kad mediena yra kertinė jos dalis, kadangi yra atsinaujinantis ir lengvai apdirbamas išteklius. Jo teigimu, svarbi sąvoka šiame kontekste yra tvarus miškų naudojimas.

„Tvarų miškų naudojimą galima suprasti kaip jų priežiūrą ir naudojimą palaikant miškų biologinę įvairovę, produktyvumą, gebėjimą atsikurti. Tvariai naudojami miškai gali patenkinti įvairius žmonijos poreikius (...): tiek nuo energetikos, statybinių konstrukcijų (...) iki eilinių buitinių žmogaus poreikių ne tik baldams ar mediniams produktams, bet ir popierius, tekstilė, biochemijos produktai ir panašiai“, – kalbėjo A. Kasperavičius.

Konferencijos metu jis kalbėjo, kad miškai Lietuvoje užima apie trečdalį šalies teritorijos, o per pastaruosius du dešimtmečius jų plotai padidėjo daugiau nei 160 tūkst. ha. Miškų išteklių kaita, kaip teigė jis, taip pat yra pozityviai nuteikianti – medienos tūrio prieaugis yra didėjantis ir šiuo metu siekia apie 20 mln. kubinių metrų per metus, o kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendrojo ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.

Kartu jis paneigė mitą, kad intensyvi miškininkystė yra nesuderinama su klimato kaitos švelninimo uždavinių sprendimu. Pasak jo, jei CO2 absorbavimas yra vykdomas veisiant naujus miškus, atkuriami kertami, esami miškai yra tinkamai tvarkomi, didinamas jų produktyvumas ir atsparumas, o mediena naudojama ilgalaikiams gaminiams gaminti, tokiems teiginiams nėra pagrindo.

„Medis yra atsikuriantis išteklius, tad verčiau atsisakykime iškastinių produktų naudojimo ir naudokime medieną, kuri gali būti pritaikoma įvairiose gyvenimo srityse, stiprina bioekonomiką“, – apibendrino Valstybinės miškų tarnybos atstovas.