- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinės Tautos praneša, kad pirmąjį ketvirtį pasaulyje, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, turistų srautai padidėjo trigubai – nuo 41 mln. iki 117 mln. Turistų srautai ypač augo Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose. Aktyviai keliauja ir Lietuvos gyventojai. Tačiau ekonomistai įspėja, kad šiemet atostogos bus brangesnės nei anksčiau. Kaip tinkamai suskaičiuoti savo galimybes, kad po atostogų netektų stresuoti?
Apie tai LNK pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto eksperte Justina Bagdanavičiūte.
„Pasitaupyti reikia iš anksto. Manau, tai tik preliminarios statistikų prognozės, reali suma gali būti tikrai daug didesnė. Per atostogas mes linkę sau daugiau leisti, elgiamės spontaniškau, ne viskas vyksta pagal planą, todėl ir išlaidų būna daugiau“, – sakė specialistė.
– Ar karas daro įtakos žmonių planams ir jų išleidžiamoms sumoms per atostogas?
– Finansų instituto atliktos apklausos duomenimis, geopolitinė įtaka bent 52 proc. respondentų visiškai neturi įtakos ir jie neketina keisti atostogų planų. 16 proc. planuoja išleisti mažiau. 7 proc. teigia, kad leis sau viską, nes neaišku, kada vėl galės sau tai leisti.
– Ar žmonės išmoko planuoti ir taupyti atostogoms, ar tai spontaniškas pirkinys? Kaip spontaniškumas vėliau atsiliepia žmonių biudžetui?
– Respondentai pasidaliję į apylyges dalis. Iš anksto atostogoms nesiruošia ir papildomai netaupo 47 proc. respondentų. Bet yra 53 proc. respondentų, kurie kažkiek taupo. Respondentų skaičius pasiskirsto po 10 proc., kas taupo aprie mėnesį, du, penkis ir pan. Apklausą atliekame ne vienus metus, todėl pastebėjome, kad padidėjo dalis respondentų, kurie pradeda atostogoms taupyti šešis mėnesius ir daugiau iki atostogų pradžios. Šiais metais – 14 proc., o 2018 m. buvo tik 5 proc. Didėja sąmoningumas, kad reikia planuoti ir taupyti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Bet ar jis nepaveiktas pandemijos, kai žmonės dvejus metus buvo priversti būti namuose, todėl taupymas vyko natūraliai?
– Taip, bet mes kalbėjome konkrečiai apie atostogas ir taupymą joms. Manau, žmonės dabar planuoja ir didesnes, ir tolimesnes keliones, todėl jiems gali reikėti daugiau pinigų. Su tokia viltimi gyvena 14 proc.
– Jūsų tyrimai rodo, kad žmonės per atostogas išleidžia daugiau nei įprastą mėnesį. Vadinasi, jie pasitaupo?
– Tiek asmeninė patirtis, tiek tyrimas rodo, kad atostogų metu netaupome. Pagal tyrimą išlaidos būna bent dvigubai didesnės – taip sakė 46 proc. respondentų, o tris ar keturis kartus didesnės išlaidos būna apie 20 proc. respondentų. Natūralu, kad reikia pasitaupyti. Bet galbūt santaupos būna iš indėlių, ką sutaupėme pandemijos metu ir pan.
– Kaip pakeisti įpročius, rasti neskausmingą taupymo receptą?
– Planuoti. Kad ir kaip tai atrodytų sudėtinga, nemalonu ar nepriimtina, bet tai reikėtų daryti, kad po smagių atostogų neištiktų finansinė krizė, kai reikia ištempti iki atlyginimo, nėra pinigų būtinoms išlaidoms. Paskirstyti, kiek galima leisti kelionei, maisto išlaidoms, pramogoms ir pan.
– Kur problema, kad taupymas didesniems pirkiniams netampa įpročiu?
–Žmonės nelabai racionalūs. Dalis yra, kuri tikrai taupo ir supranta, bet dalis veikiami emocijų ir spontaniškų pirkinių. Dėl trumpalaikių malonumų atitoliname didesnį pirkinį ar tikslą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje1
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...