„Protingai perku, noriu pasakyti, tegul valdžia nepasakoja pasakų, kad infliacija yra 20 proc. Infliacija yra 50 proc. per mėnesį. Pažiūrėkite į kainas. Aš perku sausus pusryčius, kurie kainavo 1,60 euro. O per savaitę jų kaina op ir užaugo staiga iki 2,20 euro. Jeigu nors kiek draugaujate su matematika, paskaičiuokite, mieli lietuviai, ar jūsų algos kyla po 20–50 proc. kas mėnesį“, – piktinosi prekybos centre užkalbintas pirkėjas.

„Be abejo, maisto kainos kyla. Labiausiai pabrango pieno produktai, taip pat – duona, kai kurie vaisiai“, – teigė pašnekovė.

„Na, pensininkui jau apie jokius saldumynus prie arbatos vakare nė nesvajoti. Kokie saldumynai, kai jų kainos kosminės. Labiausiai, mano galva, pabrango mėsa, pieno produktai ir saldumynai“, – vardijo senjoras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pastebėjau, kad pigiausios prekės pabrango daugiausiai“, – sakė kita pirkėja.

„Dabar stengiuosi neprisipirkti nesąmonių, sąmoningai planuoju pirkinius, kad kažką kelioms dienoms pasigaminti, sutaupyti“, – porino moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Maisto kainos Lietuvoje tikrai auga beprecedenčiai“ , – konstatavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Kai perki vis tas pačias prekes, matai, kad tai 5 centais, paskui 10 centų ir 20 centų jau prekė brangesnė. Galiausiai – jau dvigubai“, – kalbėjo pirkėja.

„Viskas pabrango. Kai už litrą pieno reikia mokėti vos ne 2 eurus, pasakyčiau, kad tikrai brangu“, – porino pašnekovė.

Kai kurie kainų ekspertai siūlo boikotą. Esą taip kainas numušti gali patys pirkėjai.

„Verslas kainas mažina ne iš geros širdies, ne dėl Valstybės nurodymų, o tada, kai krenta jų apyvarta“, – teigė „Pricer.lt“ Maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Lietuvoje žmonės nesugeba susiorganizuoti ir vieningai boikotuoti. Jie keičia elgseną tik įvaryti į kampą.

Esą, jei žmonės nustotų pirkti labiausiai išbrangusias prekes, pavyzdžiui, pieno produktus, jų kainas verslas būtų priverstas mažinti.

„Lietuvoje žmonės nesugeba susiorganizuoti ir vieningai boikotuoti. Jie keičia elgseną tik įvaryti į kampą“, – sakė P. Čepkauskas.

Lietuvoje yra buvę boikotų. 2016-aisiais nepasitenkinimas kilo dėl daugiau kaip perpus pabrangusių žiedinių kopūstų. 2020-aisiais – dėl „Grigeo“ skandalo  baikotuota „Grite“ produkcija. Pernai bandyta boikotuoti „Viči“ gaminius dėl niekaip iš Rusijos vis nepasitraukiančio Visvaldo Matijošaičio. Prekybininkai apie šiuos boikotus kalbėti atsisakė. Tačiau neoficialiai tikino, kad nei viena tokia iniciatyva ilgalaikio efekto neturėjo nei kainai, nei pardavimams. Ekonomistai priduria, kad atsisakyti kurio nors prekės ženklo įmanoma, tačiau siūlymas boikotuoti visą sektorių, skamba utopiškai.

„Kai šoktelėjo degalų kainos, matėme, vartojimas tik šiek tiek pasikeitė, nors visi manė, kad niekas nepirks jų, kai litras kainuoja 2 eurus. Pienas taip pat yra būtina prekė“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kad boikotas – ne išeitis, mano ir gyventojai, ir Lietuvos banko vadovas.

„Toks sprendimas boikuoti nėra išeitis, nes vartotojas turbūt mažiau nevalgys“, – teigė G. Šimkus.

„Aš tikrai nepirkčiau kažkokios vienos prekės, bet kaip susitarti visiems, to net nesivaizduoju“, – teigė pašnekovė.

„Nemanau, kad tai duotų rezultatų, visi – gamintojai, pardavėjai – savo vis tiek  pasiimtų“, – svarstė vyras.

Gyventojai dėl nevaldomų maisto kainų augimo pasigenda valstybės veiksmų.

„Reikia pasiaiškinti, kodėl kainos nemažėja. Ir kuras atpigo, ir elektra, bet parduotuvėje mes to  kainų mažėjimo nepastebime“, – teigė moteris.

Lietuvos bankas atliko maisto kainų augimo analizę. Kriminalo nerado, tačiau išsiaiškino tai, ką jau seniai žino kiekvienas į parduotuvę einantis gyventojas. T. y. – kad verslas visą infliacijos naštą perkėlė būtent galutiniam vartotojui. Savo tyrimą Lietuvos bankas oficialiai pristatys kitą savaitę, tačiau jame nebus jokių siūlymų, kaip sumažinti ar bent pristabdyti maisto kainų augimą.