- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant kalbų apie išsikvėpsiančią infliaciją, maistas ir toliau brangsta. „Pricer.lt“ skaičiavimu, pigiausių maisto produktų krepšelis sausį kainavo dar puse euro brangiau. Ekspertai siūlo boikotuoti, pasakojama LNK reportaže.
„Protingai perku, noriu pasakyti, tegul valdžia nepasakoja pasakų, kad infliacija yra 20 proc. Infliacija yra 50 proc. per mėnesį. Pažiūrėkite į kainas. Aš perku sausus pusryčius, kurie kainavo 1,60 euro. O per savaitę jų kaina op ir užaugo staiga iki 2,20 euro. Jeigu nors kiek draugaujate su matematika, paskaičiuokite, mieli lietuviai, ar jūsų algos kyla po 20–50 proc. kas mėnesį“, – piktinosi prekybos centre užkalbintas pirkėjas.
„Be abejo, maisto kainos kyla. Labiausiai pabrango pieno produktai, taip pat – duona, kai kurie vaisiai“, – teigė pašnekovė.
„Na, pensininkui jau apie jokius saldumynus prie arbatos vakare nė nesvajoti. Kokie saldumynai, kai jų kainos kosminės. Labiausiai, mano galva, pabrango mėsa, pieno produktai ir saldumynai“, – vardijo senjoras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Pastebėjau, kad pigiausios prekės pabrango daugiausiai“, – sakė kita pirkėja.
„Dabar stengiuosi neprisipirkti nesąmonių, sąmoningai planuoju pirkinius, kad kažką kelioms dienoms pasigaminti, sutaupyti“, – porino moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Maisto kainos Lietuvoje tikrai auga beprecedenčiai“ , – konstatavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Kai perki vis tas pačias prekes, matai, kad tai 5 centais, paskui 10 centų ir 20 centų jau prekė brangesnė. Galiausiai – jau dvigubai“, – kalbėjo pirkėja.
„Viskas pabrango. Kai už litrą pieno reikia mokėti vos ne 2 eurus, pasakyčiau, kad tikrai brangu“, – porino pašnekovė.
Kai kurie kainų ekspertai siūlo boikotą. Esą taip kainas numušti gali patys pirkėjai.
„Verslas kainas mažina ne iš geros širdies, ne dėl Valstybės nurodymų, o tada, kai krenta jų apyvarta“, – teigė „Pricer.lt“ Maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Lietuvoje žmonės nesugeba susiorganizuoti ir vieningai boikotuoti. Jie keičia elgseną tik įvaryti į kampą.
Esą, jei žmonės nustotų pirkti labiausiai išbrangusias prekes, pavyzdžiui, pieno produktus, jų kainas verslas būtų priverstas mažinti.
„Lietuvoje žmonės nesugeba susiorganizuoti ir vieningai boikotuoti. Jie keičia elgseną tik įvaryti į kampą“, – sakė P. Čepkauskas.
Lietuvoje yra buvę boikotų. 2016-aisiais nepasitenkinimas kilo dėl daugiau kaip perpus pabrangusių žiedinių kopūstų. 2020-aisiais – dėl „Grigeo“ skandalo baikotuota „Grite“ produkcija. Pernai bandyta boikotuoti „Viči“ gaminius dėl niekaip iš Rusijos vis nepasitraukiančio Visvaldo Matijošaičio. Prekybininkai apie šiuos boikotus kalbėti atsisakė. Tačiau neoficialiai tikino, kad nei viena tokia iniciatyva ilgalaikio efekto neturėjo nei kainai, nei pardavimams. Ekonomistai priduria, kad atsisakyti kurio nors prekės ženklo įmanoma, tačiau siūlymas boikotuoti visą sektorių, skamba utopiškai.
„Kai šoktelėjo degalų kainos, matėme, vartojimas tik šiek tiek pasikeitė, nors visi manė, kad niekas nepirks jų, kai litras kainuoja 2 eurus. Pienas taip pat yra būtina prekė“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kad boikotas – ne išeitis, mano ir gyventojai, ir Lietuvos banko vadovas.
„Toks sprendimas boikuoti nėra išeitis, nes vartotojas turbūt mažiau nevalgys“, – teigė G. Šimkus.
„Aš tikrai nepirkčiau kažkokios vienos prekės, bet kaip susitarti visiems, to net nesivaizduoju“, – teigė pašnekovė.
„Nemanau, kad tai duotų rezultatų, visi – gamintojai, pardavėjai – savo vis tiek pasiimtų“, – svarstė vyras.
Gyventojai dėl nevaldomų maisto kainų augimo pasigenda valstybės veiksmų.
„Reikia pasiaiškinti, kodėl kainos nemažėja. Ir kuras atpigo, ir elektra, bet parduotuvėje mes to kainų mažėjimo nepastebime“, – teigė moteris.
Lietuvos bankas atliko maisto kainų augimo analizę. Kriminalo nerado, tačiau išsiaiškino tai, ką jau seniai žino kiekvienas į parduotuvę einantis gyventojas. T. y. – kad verslas visą infliacijos naštą perkėlė būtent galutiniam vartotojui. Savo tyrimą Lietuvos bankas oficialiai pristatys kitą savaitę, tačiau jame nebus jokių siūlymų, kaip sumažinti ar bent pristabdyti maisto kainų augimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...