„Darbas ne visą darbo laiką dažnai vadinamas darbu ne pilnu etatu, t.y. mažiau nei 40 valandų per savaitę. Jei dirbama 20 valandų per savaitę – tai pusė darbo laiko normos. Galima dirbti ir ketvirčiu etato ar mažiau“, – pasakoja dr. V. Petrylaitė.

Anot jos, jei abi šalys susitaria, galima darbo laiką nustatyti itin įvairiai.

„Minimalaus nustatytų darbo valandų skaičiaus nėra“, – teigia advokatė.

Tiesa, kartais tarp šalių kyla ir nesutarimų, tačiau egzistuoja ir tam tikros darbuotojų kategorijos, kurioms darbdavys privalo sumažinti darbo laiką, jei jos to tik nori.

Daugiau apie jas ir darbo laiką – įraše.